Janas Malachovskis (1699)

Janas Malachovskis (1699)
Malachovskių herbas
Gimė	1623 m.
Mirė	1699 m. rugpjūčio 20 d. (~76 metai) Krokuva
Tėvas	Aleksandras Teodoras Malachovskis
Motina	Mariana Jaktorovska
Vikiteka	Janas Malachovskis (1699)

Janas Malachovskis (1623 m. Bonkova-Guroje, netoli Seradzo – 1699 m. rugpjūčio 20 d. Krokuvoje) – Romos katalikų ir ATR valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Lvovo (1655), Krokuvos (1660), Poznanės ir Varšuvos kanauninkas, Lvovo scholastikas (1664), Mogilsko abatas, Karūnos referentas, Kulmo (1676–1681) ir Krokuvos vyskupas (1681–1699), Karūnos pakancleris (1678–1681).

Biografija

Lenkijos magnatų Malachovsjkių giminės atstovas, herbo „Nalencz“ savininkas. Seradzo vėliavininko Aleksandro Teodoro Malachovskio (apie 1600–1629) ir Marianos Jaktorovskos vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Seradzo kaštelionas, Pranciškus (apie 1627–1690), giminaitis – Poznanės vaivada Stanislavas.

Juridinį išsilavinimą gavo Krokuvos akademijoje. 1651 m. dalyvavo Berestečko mūšyje su sukilusiais kazokais. Tapęs našliu po savo žmonos mirties, pasirinko dvasinę karjerą ir pradėjo studijuoti teologiją. 1655 m. buvo įšventintas į dvasininkus, 1655–1657 m. – Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos kapelionas. Kaip apdovanojimą už nuopelnus tapo Krokuvos kanauninku (1660) ir Karūnos referentu (1666).

Po Jono II Kazimiero Vazos sosto atsižadėjimo 1668 m. Janas Malachovskis palaikė Prancūzijos princo Liudviko de Konde kandidatūrą. 1669 m. buvo išrinktas nuo Seradzo vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio kandidatūrą. 1674 m. – deputatas nuo Seradzo vaivadijos į elekcinį seimą, kur dalyvavo Jono Sobieskio išrinkime į Lenkijos karaliaus sostą.

Nuo 1676 m. – Chelmo vyskupas, nuo 1678 m. – Karūnos pakancleris, nuo 1681 m. – Krokuvos vyskupas. Karaliaus Jono II Kazimiero Vazos įsakymu važiavo į Prancūziją ir Brandenburgą su diplomatinėmis misijomis.

1697 m. buvo renkamas pasiuntiniu nuo Krokuvos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

Jis buvo palaidotas Vavelio katedroje.

Buvo vedęs Magdeleną Šembek, Povilo Šembeko (m. 1634) ir Grizeldos Želeckos dukterį.

Nuorodos

• Информация на сайте католической иерархии