Ilis ir Vilenas 35 pranc Ille et Vilaine bret Il ha Gwilen Prancūzijos departamentas šalies vakaruose Bretanės regione p

Ilis ir Vilenas (35) (pranc. Ille-et-Vilaine, bret. Il-ha-Gwilen) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Bretanės regione, pavadintas upių vardais. Administracinis centras – Renas (Rennes).

Ilis ir Vilenas
pranc. Ille-et-Vilaine
bret. Il-ha-Gwilen

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Prancūzija

Regionas

Bretanė

Administracinis centras

Renas

(Apskritys)

4

Kantonai

27

Komunos

333

Departamento tarybos prezidentas

Jean-Luc Chenut (PS)

Gyventojų

1 051 779 (23)

Plotas

6 775 km²

Tankumas

155 žm./km²

ISO 3166-2

FR-35

Tinklalapis

www.ille-et-vilaine.fr

Vikiteka

Ilis ir VilenasVikiteka

Departamentą sudaro 4 (apskritys), 27 kantonai, 29 municipaliniai susivienijimai ir 333 komunos. Plotas – 6 775 km².

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Bretanės provincijos dalyje. 2005 m. referendume 75 % gyventojų pasiūlė pakeisti departamento pavadinimą į Aukštutinė Bretanė.

Tai vienas labiausiai proeuropietiškų departamentų, 2005 m. absoliuti dauguma jo gyventojų pasisakė už Konstituciją Europai.

Geografija

Ilio ir Vileno departamentas ribojasi su Manšo, Majeno, Meno ir Luaros, Atlanto Luaros, ir Kot Darmoro departamentais bei La Manšu. Departamento pakrantė vadinasi (Côte d'Émeraude).

Pagrindinės upės

Ilis (Ille)
(Couesnon)
Ransas (Rance)
Vilenas (Vilaine)

Pagrindiniai miestai

Renas (Rennes) – 212 200 gyventojų (2005 m.)
(Fougères) – 22 819 gyv.
(Redon) – 9 499 gyv.
Sen Malo (Saint-Malo) – 52 737 gyv.
(Cesson-Sévigné) – 15 522 gyv.
(Vitré) – 15 908 gyv.
(Bruz) – 13 522 gyv.
(Dinard) – 10 988 gyv.

Klimatas

Klimatas tipiškas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Šalčiausias buvo 1985 m. sausis -15 °C, karščiausias 2003 m. rugpjūtis +40 °C. Kritulių būna 660–730 mm per metus.

Kalba

Tradicinė departamento kalba – keltų bretonų kalbos tregorua dialektas vis dar naudojamos kasdien. Veikia ir dvikalbės mokyklos šia bei prancūzų kalbomis.

Ekonomika

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis ir maisto produktų gamybos pramonė. Geros ganyklos leidžia auginti daug raguočių. Tai daugiausiai pieno pagaminantis regionas Prancūzijoje. Dirbamoje žemėje daugiausiai auginamos pašarinės kultūros. Apie 60 000 ha užsodinta mišku.

Turizmas

Turistams paruošti:

77 kempingai su 25 077 lovomis,
273 viešbučiai su 15 208 lovomis,
783 butai su 3 132 lovomis,
12 turistinių stovyklų su 2 928 lovomis,
491 kaimo sodyba su 1964 lovomis,
566 svečių namai su 1568 lovomis.

Kasmet juose registruojama apie 12 mln. nakvynių. Be to, apie 5 mln. lankytojų atvyksta su vienadienėmis ekskursijomis. Vidutiniškai vienas lankytojas departamente praleidžia 5,1 dienos ir tai jam kainuoja 28,36 €.

Labiausiai turistus dominantys objektai:

Sen Malo Didysis akvariumas – 420 000 lankytojų per metus
Ranso jūrinė elektrinė – 200 000
Tremelinas – 150 000
Plegeneko Burbonų pilis ir zoologijos sodas – 137 000
Fužero pilis – 81 000
Loheako automobilių trasa – 80 000
Vitrė muziejus – 50 000
Feinso jūrų centras

Politika

Ilio ir Vileno departamentui Prancūzijos senate atstovauja 4 senatoriai, Atstovų rūmuose – 7 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 53 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
Fužeras	75.380	999	75	6	57
Redonas	81.106	1335	61	7	53
Renas	569.932	3483	164	31	179
Sen Malo	141.115	958	147	9	63

Nuorodos

Vikiteka: Ilis ir Vilenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Prancūzijos regionai ir departamentai
Prefektūra
Generalinė taryba
Turizmo portalas