Kentauro Proksima Epocha J2000Spektrinė klasė M5 5 VRektascensija 14h 29m 43 0sDeklinacija 62 40 46 Atstumas 4 22 0 01 š

**Kentauro Proksima**
Epocha J2000
Spektrinė klasė	M5,5 V
Rektascensija	14^h 29^m 43,0^s
Deklinacija	-62° 40' 46"
Atstumas	4,22 ±0,01 šm šm
Regimasis ryškis (V)	11,05
Fizikinės charakteristikos
Masė	0,12 M_S
Spindulys	0,15 R_S
Spalva (B-V)	1,90
Spalva (U-B)	1.49
Absoliutinis ryškis (V)	15,49
Šviesis (V)	5-12 × 10^-5L_S
Paviršiaus temperatūra	2670 K

Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,24 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės). Raudonoji nykštukė, 1/7 Saulės diametro dydžio arba 1,5 karto didesnė už Jupiterį. Yra dvinarės Kentauro Alfa numanomas trečiasis narys. Priklauso žybsinčiųjų () žvaigždžių klasei.

Kentauro Proksima buvo atrasta kartu su Kentauro Alfa 1915 m. , šiam vadovaujant Jungtinei Observatorijai Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje. Būtent R. Iness ir pasiūlė vardą Proksima.

2016 m. rugpjūtį Europos Pietinės observatorijos ESO (European Southern Observatory) astronomai oficialiai paskelbė, jog atrado naują Žemės tipo planetą, besisukančią aplink Kentauro Proksimą.

Teigiama, kad atrastoji planeta, kuri pavadinta Proksima b skrieja gyvybei tinkamoje zonoje. Nors nuo Kentauro Proksimos ją skiria tik 6,9 mln. km (Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km), bet raudonoji nykštukė yra gerokai vėsesnė už geltonąją nykštukę – Saulę, tad sąlygos atrastoje planetoje gali būti palankios skystam vandeniui, o galbūt ir nežemiškai gyvybei.

Charakteristikos

Kaip ir visos raudonosios nykštukės, Kentauro Proksima yra per silpna, kad ją būtų galima pastebėti plika akimi. Vis dėlto ji yra artimiausia mūsų Saulei. Artimiausios žvaigždės yra Kentauro Alfa A ir B (už 0,21 šviesmečių), Saulė ir Barnardo žvaigždė (už 6,55 šviesmečių). Žiūrint iš Žemės, Proksima yra už 2° nuo Kentauro Alfos, tai yra maždaug už keturių pilnų Mėnulio skersmenų.

Kiek žinoma, Kentauro Proksima yra artimiausia Saulei jau apie 32 000 metų ir dar bus apie 33 000 ateinančių metų, kai ją pakeis .

Pagal žvaigždės matmenis yra paskaičiuota, kad Proksima turėtų būti 1/7 Saulės spindulio bei masės, o tai atitinka 1,5 Jupiterio spindulio bei 150 jo masių.

Kentauro proksima nuo Kentauro Alfa yra nutolusi atstumu, beveik 1/20-ąja mažesniu nei nuo Saulės. Proksima galėtų būti orbitoje apie Alfa su apskriejimo periodu 500 000 metų ar daugiau. Dėl to Proksima dažnai vadinama Kentauro Alfa C.

Susiję straipsniai

Kentauro alfa

Šaltiniai ir nuorodos

astronomija.lt 2013-06-17 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis apie žvaigždę yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.