Džiohoro sultonatas

Džohoro sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Johor) – istorinė musulmoniška valstybė, Malakos pusiasalyje egzistavusi nuo 1526 m. Tai buvo vienas iš dviejų Melakos sultonato palikuonių, XVI a stipriai kontroliavęs prekybą Malakoje ir rytų Sumatroje. Oficialiai sultonato egzistencija nėra nutraukta. Jis yra įjungtas į Malaizijos sudėtį kaip Džohoro valstija.

Kesultanan Johor Džohoro sultonatas
1914-1946 Britų Malajos dalis
← 1526 – 1946 →
Vėliava
Sostinė	, Džohor Bahru
Valdymo forma	monarchija
Džohoro sultonai
1511-1528	Mahmudas Šachas II
2010-dabar
Era	Naujieji laikai
- Atsiskyrė nuo Melakos	1526 m., 1526
- Tapo valstija	1946 m.

Istorija

Įkūrimas

Džohoro sultonatas yra tiesioginis Melakos sultonato įpėdinis. 1511 m Portugalams paėmus Melaką, jos paskutinis sultonas Mahmud Šahas pabėgo į Pahangą. Vėliau jis įsitvirtino saloje, kol 1526 m portugalai jo tvirtovės nesugriovė. Tada sultonas pabėgo į Sumatrą, kur mirė, palikdamas du sūnus.

Sūnus Muzafar Šahas įkūrė Perako sultonatą, o kitas sūnus, – Alauddin Riajat Šahas, – įsitvirtino salose, įkurdamas Džohoro sultonatą.

Klestėjimas

Džohoras nebepajėgė atkurti buvusios Malakos sultonato galybės. Tačiau jam priklausė nemažos teritorijos, įskaitant Pahangą, , ir Sumatros rytines teritorijas. Dar šimtą metų jis išlaikė malajų hegemoniją, kovodamas su portugalais ir Ačehu, kurio sultonatas tapo stipriausiu prekybiniu konkurentu.

XVII a salyne pasirodžius olandams, Džohoras sudarė su jais sąjungą ir padėjo iš portugalų atimti Melaką. Šis miestas olandams išliko iki pat XIX a.

Smukimas

Maždaug tuo metu Džohoras patyrė byrėjimo grėsmę. Nuo jo siekė atsiskirti atskiros dalys. ne kartą norėjo ištrūkti iš Džohoro hegemonijos, kas 1666 ir 1673 m sukėlė karus. Nors galutinį karą laimėjo Džohoras, jo silpnėjimas buvo neišvengiamas.

Pačioje XVIII a pradžioje prasidėjo įpėdinystės neramumai. 1699 m. mirus sultonui Mahmud Šahui II, jis nepaliko įpėdinio. Todėl jo viziris (bendahara) nelegaliai pasiskelbė sultonu Abdul Džalil IV. Tuo pasinaudojo minangkabau ir bugiai. Pirmieji iškėlė savo kandidatą Radžą Kecilį, kuris tapo sultonu, o Abdul Džalilis IV buvo nužudytas. Bugiai, tuo tarpu parėmė šio sūnų Radžą Sulaimaną, kurį 1722 m. pasodino į sostą. Tai nulėmė labai stiprią bugių įtaką sultonate po šio įvykio. Nuo 1760 m. tikroji šalies valdžia susikoncentravo temengung (valdytojo) rankose, o sultonai tapo jų marionetėmis.

Sultonato silpnumas nulėmė praradimą visų sričių Sumatroje, taip pat ir Malakos pusiasalyje: atsiskyrė Pahangas, Selangoras, .

1819 m. į sultonato gyvenimą įsikišo Malaja susidomėję britai. Jie nuvertė sultoną Abdul Rahmaną, vietoj jo pasodindami Hussein Šahą. Už tai jie gavo vieną sultonato salą – Singapūrą. Tai sukėlė sultonato skilimą, mat atsiskyrė Riau salos, suformavę atskirą sultonatą. Šis liko bugių rankose.

Modernizacija

1855 m. visas sultonato valdymas buvo oficialiai perduotas temengong Ibrahimui, kuris pradėjo šalies modernizaciją. Jo sūnus, 1862 m. atėjęs į valdžią, 1866 m. titulavosi sultonu Abu Bakru, o senasis sultonas Ali liko valdyti Muare. 1877 m. Muaras prijungtas prie Džiohoro. Abu Bakro laikais pradėta intensyvi sultonato modernizacija. Sostinė perkelta į Džohor Bahru, išleista konstitucija, pertvarkyta administracija. Sultonatas ėmė greitai turtėti dėl kaučiuko ir palmių aliejaus gamybos.

Nepaisant to, 1914 m. Džohoras tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacinėmis Malajų Valstijomis. Tai buvo paskutinė kolonizuota malajų valstybė.

Džohoro sultonų sąrašas

• ()
• (1528–1564)
• (1564–1570)
• (1570–1571)
• (1571–1597)
• (1597–1615)
• (1615–1623)
• (1623–1677)
• (1677–1685)
• (1685–1699)
• (Bendahara Abdul Jalil) (1699–1720)
• (Raja Kecil) (1718–1722)
• (1722–1760)
• (1760–1761)
• (1761–1761)
• (1761–1812)
• (1812–1819)
• (Tengku Long) (1819–1835)
• (1835–1877)
• (1855–1862)
• (1862–1895)
• (1895–1959)
• (1959–2010)
• (2010 – dabar)

Išnašos

1. angl. icon Džohoro sultonų sąrašas. 2011-05-16 iš Wayback Machine projekto.
2. angl. icon Džohoro sultonų sąrašas.