Papilės valsčius

56°09′š. pl. 22°47′r. ilg. / 56.15°š. pl. 22.79°r. ilg. / 56.15; 22.79

Papilės valsčius
Laikotarpis: XIV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Papilė
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Mažeikių apskritis (1919) Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Papilės valsčius (rus. Попелянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Papilė.

Istorija

Papilės pavietas (valsčius) minimas nuo XIV–XVI a. Carmečiu buvo atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.1905 m. valstiečiai ir žemdirbiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išsirinko savo komitetą, valstiečių malšinti atvyko baudžiamoji ekspedicija. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (9 apylinkės) ir Kuršėnų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4114	398 kiemai	3 seniūnijos	88
1923 m.	203	9866	2206
1932 m.	220	11500		12 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	314			12 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Auksučiai	Auksučių seniūnija	Auksučių apylinkė
Avižliai	Avižlių seniūnija	Avižlių apylinkė
Barvydžiai	Barvydžių seniūnija	Barvydžių apylinkė
Biliūniškės	Biliūniškių seniūnija	Biliūniškių apylinkė
Draginiai	Draginių seniūnija	Draginių apylinkė
Gumbakiai	Gumbakių seniūnija	Gumbakių apylinkė
Klaišiai	Klaišių seniūnija	Klaišių apylinkė
Papilė	Papilės miestelio seniūnija	Papilės apylinkė
Šemetaičiai	Šemetaičių seniūnija	Šemetaičių apylinkė
Šiaudinė	Šiaudinės seniūnija	Šiaudinės apylinkė
Urbonaičiai	Urbonaičių seniūnija	Urbonaičių apylinkė
Vienrankiai	Vienrankių seniūnija	Vienrankių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	12 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. surašytos gyvenvietės:

• Agailės vs.
• Armoliškių vs.
• Augustaičių vs.
• Auksučių vs.
• Aukštakalnio vs.
• Avižlių k.
• Bajoriškės (Avižlių) k.
• Barvydžių k.
• Baublių k.
• Bauskio (Purvių, Dabikinės) k.
• Beržėnų vnk.
• Biliuniškių k.
• Bitpuolių k.
• Blaklaukės k.
• Budriškių dv.
• Burbiškių dv.
• Buriškių k.
• Čiuinių k.
• Dilbičių k.
• Doveitlaukių vnk.
• Draginių k.
• Dumbrių k.
• Dusų k.
• Eglesių dv.
• Fermos k.
• Gamėnų k.
• Gendviliškių k.
• Gerybiškių dv.
• Grybiškių k.
• Griežių k.
• Gumbakių k.
• Jakų dv.
• Jonaičių I k.
• Jonaičių II k.
• Jonlaukių k.
• Kalniškių dv.
• Kalniškių k.
• Kerbediškių vs.
• Kerežių k.
• Kinkių k.
• Kinkupės (Kinkių) k.
• Klaisių dv.
• Kožiškių k.
• Kroklių k.
• Kušleikių k.
• Latveliškių k.
• Latvelių k.
• Lenkų k.
• Mažunaičių dv.
• Medvelakių (Jonaičių) k.
• Medvelakių (Kimsių) k.
• Meilaičių vs.
• Meškėnų dv.
• Mickių k.
• Pagamės vs.
• Pagojų vs.
• Paklišių vs.
• Papilės mstl.
• Pašilės dv.
• Poeglesio dv.
• Purvių k.
• Pusbaublių k.
• Pužiškių vs.
• Rekščių k.
• Rimšių k.
• Roplaukių k.
• Rudikių dv.
• Rudikių k.
• Skabeikių k.
• Skeibės vnk.
• Strazdų k.
• Šemetaičių k.
• Šiaudinės dv.
• Šiaudinės k.
• Šiliškių k.
• Šiltiškių dv.
• Šiurkiškės k.
• Tautgalių k.
• Traidžių k.
• Trikšių k.
• Urbonaičių k.
• Užbrasčių k.
• Užpelkių k.
• Užsienių k.
• Vegerėlių plv.
• Vegerių (Vegerėlių) k.
• Vegerių dv.
• Vervedžių k.
• Vienrankių k.
• Zubrelių k.
• Zubrių k.
• Žerksčių k.
• Žilių k.
• Žordelių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 9866 žmonės:

• Lietuviai - 90,12% (8891);
• Latviai - 5,44% (537);
• Žydai - 2,6% (257);
• Rusai - 1,28% (126);
• Lenkai - 0,22% (22);
• Vokiečiai - 0,15% (15);
• Kiti - 0,18% (18).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1885	Šiaudinė	Merkelis Račkauskas, literatūrologas, pedagogas	1968
1886		Antanas Montvydas, gydytojas, rašytojas	1966
1932	Žiliai	Juozapas Baldauskas, žurnalistas	2014
1939	Traidžiai	Ona Simanavičienė, mokslinė agronomė	2023

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 97.
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 709 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68–69
10. Versmė.lt
11. 1923 m. surašymo duomenys

• Jonas Sireika. Papilės valsčiaus administracinė ir politinė raida 1918–1940 metais. Šiaulių pedagoginis universitetas, 2004.