Panegirika

Panegirika (gr. panēgyrikos – „šventiškas“, „iškilmingas“) – iškilminga, perdėtai ką nors šlovinanti kalba arba tokio pobūdžio literatūros kūrinys. Senovės graikų (, Lisijo, Isokrato) panegirikos – daugiausiai laidotuvių kalbos. Senovės romėnų (Plinijaus Jaunesniojo) panegirikose šlovinami gyvieji, dažniausiai imperatoriai.

Lietuviška panegirika Žygimantui Vazai, pirmasis hegzametras lietuvių kalba, 1589 m.

Panegirika buvo populiari viduramžių, renesanso bei vėlesnėje (iki XVIII a.) literatūroje. Savita panegirikos rūšis – parodijinė panegirika (pvz., Erazmo Roterdamiečio „“) žinoma nuo antikos laikų.

Nežinomo autoriaus hegzametru parašytas Zigmanto Vazos pasveikinimas (1589 m.) – seniausia išlikusi lietuvių panegirika. XVI–XVIII a. panegirikų parašė V. Daujotas-Labunauskis, , , . Panegirikos bruožų esama kai kuriuose XIX a. pr. poetų (A. Klemento, D. Poškos) eilėraščiuose.

Šaltiniai

1. Panegerika. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
2. Panegirika. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.