Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sorento hercogystė, Sorento hercogija (it. Ducato di Sorrento) - maža ankstyvųjų viduramžių hercogija (prie Neapolio įlankos, Italija), kurios centras buvo miestas.

Pradžioje Sorento hercogijos teritorija buvo Bizantijai priklausiusios Neapolio hercogijos dalis, bet IX a. Sorentas kaip ir Amalfis bei Gaeta atsiskyrė nuo Neapolio ir sudarė atskirą hercogiją. Sorento hercogija daugiausia buvo Amalfio hercogijos vasalė, tik vienintelis hercogas Sergijus IX a. antroje pusėje buvo nepriklausomas.

1035 m. Sorento hercogiją užkariavo Gvaimaro IV (Guaimar IV) vadovaujami lombardai, ir hercogo sostą užėmė Gvaimaro IV jaunesnysis brolis Gvidas (Guido), valdęs iki mirties (po 1073 m.). Po jo mirties Sorento hercogija kuriam laikui atgavo nepriklausomybę. O dar vėliau normanai hercogiją aneksavo.