Olštyno kultūra archeologinė kultūra priklausiusi grupei Kultūra pavadinta pagal Olštyno miestą apskritį dabartinėje Len

Olštyno kultūra – archeologinė kultūra, priklausiusi grupei. Kultūra pavadinta pagal Olštyno miestą–apskritį dabartinėje Lenkijoje, nes čia šioji kultūra sutinkama. Olštyno kultūra pradėjo gyvuoti nuo V a. pr. m. e., o vystėsi VI–VII a. Mozūrijos ežeryne, nedidelėje Velbarko kultūros srities dalyje, taip pat ir teritorijoje, kurioje anksčiau buvo atsiradę gyvenviečių.^[1] Olštyno kultūra siejama su vakarų galindais.

Geležies amžiaus baltų archeologinės kultūros:
  Dulokaimio-Kovrovo kultūra (sembai ir notangai)

  Olštyno kultūra (galindai?)

  Sūduvių kultūra (jotvingiai)

  Nemuno žemupio kapinynų kultūra (kuršiai)

  Brūkšniuotosios keramikos kultūra

  Milogrado kultūra

  Dniepro-Dauguvos kultūra

  Pamario kultūra

  Varpinių kapų kultūra

Laidojimo būdas

kremacijos apeigos: užkasama duobėse arba pelenai paberiami;
prie vyrų (karių) kapų būdavo laidojami žirgai;
įžymiausios kapinės – buvusiame Kelarų kaime (už 8 km nuo Olštyno) ir Tumianų gyvenvietėje (Olštyno apskritis);
langinės urnos: urnos su stačiakampėmis arba apvaliomis angomis, imituojančiomis langus (atspindi kontaktus su saksais).

Inventorius

Olštyno kultūros plokštinės segės iš Kosevo ir Tumianų.

labai puošnios sidabrinės arba paauksuotos plokštinės segės;
bronzinės arba paauksuotos sidabrinės sagtys;
įžymiausia diržo sagtis rasta Kosevo kapavietėje netoli Mrongovo kape Nr. 368.

Išoriniai kontaktai reiškiasi gausa metalinių daiktų, papuošalų ir aprangos dalių, priklausiusių plačiai suprastinai germanų kultūrai.

Išnašos

Andrzej Kokowski Starożytna Polska, Warszawa 2005, s. 517–519
„Wojciechui Nowakovskiui – 65-eri“. researchgate.net. 2017. Nuoroda tikrinta 2022-02-12.
Mirosław Rudnicki Grób 368 w Kosewie. Uwagi ponad 100 lat po odkryciu., Monumenta Archaeologica Barbarica, Series Gemina, tom II, Łódź-Warszawa 2010, s. 446–453
Kosewo. Archiwalne cmentarzysko z okresu wędrówek ludów Kossewen III, red. Agnieszka Jaremek, Warszawa 2015, s. 19, 20

[Kokowski"-1] Andrzej Kokowski Starożytna Polska, Warszawa 2005, s. 517–519

[2] „Wojciechui Nowakovskiui – 65-eri“. researchgate.net. 2017. Nuoroda tikrinta 2022-02-12.

[3] Mirosław Rudnicki Grób 368 w Kosewie. Uwagi ponad 100 lat po odkryciu., Monumenta Archaeologica Barbarica, Series Gemina, tom II, Łódź-Warszawa 2010, s. 446–453

[4] Kosewo. Archiwalne cmentarzysko z okresu wędrówek ludów Kossewen III, red. Agnieszka Jaremek, Warszawa 2015, s. 19, 20

[1]