Hatų kalbaKalbamavidurio Anatolija Hatuša Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalbaVieta pagal kalbančiųjų skaičių Kilmė hatų kas

Kalbos kodai
Hatų kalba
Kalbama	vidurio Anatolija (Hatuša)
Kalbančiųjų skaičius	mirusi kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	(hatų-kaskų?) 0hatų
ISO 639-3	xht

Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, III–II tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų. Šios kalbos ir tautos pavadinimas suteiktas pagal Hato miestą.

Istorija

Tai seniausia žinoma kalba, vartota Mažojoje Azijoje. Jos vartojimo erdvė apėmė daugiausia vidurinę pusiasalio dalį, aplink Hato (Hatušos) miestą. Apie XVIII a. pr. m. e. kraštą užkariavo indoeuropiečiai, vėliau pagal hatus pavadinti hetitais. Jiems valdant hatų kalba nunyko, bet nemažai skolinių pateko į hetitų kalbą.

Kilmė

Ši kalba žinoma tik iš nuotrupų – hetitiškų įrašų, kur pasitaiko ir eilučių, pavadinimų hatų kalba, hetitų kalbos substrato, vietovardžių, asmenvardžių, dievavardžių. Hatų kalba buvo agliutinacinė, negimininga aplinkinėms semitų ir indoeuropiečių kalboms. Gali būti, kad ši kalba buvo gimininga Mažosios Azijos šiaurėje gyvenusių kaškų kalbai (žinoma tik iš asmenvardžių). Būta bandymų ieškoti sąsajų tarp hatų ir šiaurės vakarų Kaukazo (pvz., abchazų) bei kartvelų kalbų.

Pavyzdžiai

Žinoma keletas hatų žodžių; pvz.: alef („šneka“), ashaf („dievas“), fa-zari („žmonija, liaudis“), fel („namas“), findu („vynas“), fur („žemė“), hilamar („šventykla“), katte („karalius“), pinu („vaikas“), zari („mirtingasis“).

Nuorodos

Kalbos aprašymas (rusų k.)