Kadruotės

Kadruotės – organizuota seka išdėstyti grafiniai vaizdai – eskizai, iliustracijos ar fotografijos – norint sudaryti išankstinę vizualizaciją. Šis metodas yra būtinas animacijos žanre, taip pat dažnai naudojamas didelio biudžeto kino filmuose, TV serialuose, vaizdo žaidimuose ir reklamose.

Kadruočių pavyzdys (spalvotas).

Džiuzepė Kristijano (Giuseppe Cristiano) įvardija kadruotes kaip išankstinę režisūrą (angl. pre-direction), kur kadruotės leidžia patikrinti scenų tęstinumą. Išankstinės vizualizacijos pirminis tikslas – režisieriui ir jo komandai parodyti, kaip scenarijus atrodys veiksmo formoje filme, animacijoje ar reklamoje, taip pašalinant komunikacinius trukdžius tarp režisieriaus ir kūrybinės komandos, bei padeda planuoti biudžeto išlaidas prodiuseriui – asmeniui, kuris moka už kūrinio sukūrimą. Kino projekte vienu metu filmavimo aikštelėje gali dirbti virš šimto žmonių, animacijos projekte virš trijų šimtų, todėl pradėti filmavimo, o ypač – animavimo darbus, nesuplanavus visko iš anksto reikštų finansinius nuostolius. Galiausiai kadruočių paišymas leidžia parodyti skirtingiems departamentams ir specialistams kiek galima artimesnį norimo produkto rezultatą, taip sustyguojant komandos darbą (sukuriant efektyvesni resursų valdymą dėka aiškesnės komunikacijos). Dar vienas kadruočių tikslas yra surasti geriausią vizualų pasakojimo pavidalą ir išvengti perfilmavimo.

Kita grupė, kuriems dažnai rodoma kadruočių prezentacija yra investuotojai (nors jiems dažniausiai pristatomas animatikas – kadruočių prezentacija vaizdo ir garso formatu). Tokiu būdu kliento atstovaujama grupė gali susipažinti su produkto koncepciniu variantu ir objektyviau apsispręsti ar tai verta jų investicijų. Reikia pabrėžti, kad investuotojams dažnai pateikiamos kitokios kadruotės, jos praktiškai visada būna spalvotos ir dailios, kadangi norima perduoti režisieriaus ir prodiuserio viziją, tuo tarpu filmavimui kadruotės kuriamos beveik visada juodai baltos ir tik norint parodyti kompoziciją ir objektų išdėstymą kadre (angl. blocking).

Kadruočių procesas ir forma, kuri yra priimta dabar, buvo išvystyta „“ studijoje XX a. 4 deš. pradžioje. Nors vienokia ar kitokia jos forma yra randama ir anksčiau tiek pačioje Volto Disnėjaus, tiek jos konkurentų studijose.

Kadruočių atsiradimo kilmė

Dėl savo pobūdžio kadruočių paišymas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas. Šiandieninė jos forma, kaip kad paminėta anksčiau, atėjo iš „Walt Disney Studios“ XX a. 4-ojo deš. pradžioje. Daijan Disnėj Miler (Diane Disney Miller) parašytoje biografijoje apie savo tėvą, knygoje „Volto Disnėjaus istorija“ (angl. The Story of Walt Disney), nurodo, jog pirmoji išbaigta kadruočių prezentacija buvo sukurta 1933 m. Disnėjaus trumpojoje animacijoje „Trys paršiukai“ (angl. Three Little Pigs). Remiantis Džono Keinmeikerio (John Canemaker) knyga „Popierinės svajonės: kadruotės ir „Disney“ kadruočių dalininkai“ (angl. Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards), pati pirmoji kadruočių prezentacijų forma buvo sukurta XX a. 3-ojo deš. pradžioje. Tuo metu animatoriai nusipaišydavo „pasakojimo eskizus“ ir sudėliodavo komiksų forma primenančia seka, taip norėdami patikrinti trumpųjų animacijų konceptualias iliustracijas. „Plane Crazy“ ir „Garlaivis Vilis“ – animacijos, kuriose buvo sėkmingai panaudoti „pasakojimo eskizai“.

Remiantis knyga „Volto Disnėjaus menas“ (angl. The Art of Walt Disney), Kristoferis Finčas (Christopher Finch) nurodo, kad Disnėjus įvardija Vebą Smifą (Webb Smith), kaip animatorių, kuriam priklauso idėja sujungti animacijos scenų eskizus, sukabinant juos ant skelbimų lentos norint pamatyti pasakojimo išankstinę vizualizaciją tokiu būdu sukuriant pačią pirmąją kadruočių prezentaciją.

Vienas pirmųjų kino filmų, kurie naudojo kadruotes kiekvienai scenai, buvo „Vėjo nublokšti“. Filmo kūrybinis vadovas Viljamas Kameronas Menzis (William Cameron Menzies) pasikvietė Deividą Selzniką (David Selznick), kad jis pateiktų kiekvienos filmo scenos dizainą.

XX a. 5-ame deš. kadruočių paišymas tapo labai populiarus kino filmų produkcijoje ir šiandien tapo nepakeičiamu išankstinės produkcijos aspektu kuriant išankstinę vizualizaciją. „Mes matome, kad antra amžiaus pusė… yra laikotarpis, kuriame produkcijos galutinis dizainas buvo didžiai įkvėptas kadruočių adaptacijos“, tai Enet Miklson (Annette Michelson) užrašas 1993 m. kataloge iš „Pace Gallery“ parodos „Paišymas filmuose: režisierių piešiniai“. Toje parodoje buvo eksponuojamos garsiausių filmų kadruočių prezentacijos. Šiandien nei vienas didelio biudžeto filmas nepradeda filmavimo darbų, kol neturi režisieriaus patvirtintos kadruočių prezentacijos.

Kadruočių panaudojimas

Filmuose

Kino projektuose kadruotės atlieka labai svarbią dalį iš anksto vizualizuojant visą ar tam tikras filmo dalis, taip padedant režisieriui, o neretai ir filmo investuotojams, pamatyti projekto būsimąją vizualią koncepciją bei išryškinat potencialias problemas prieš pradedant filmavimą ir taip išvengiant brangiai kainuosiančių taisymų produkcijos etape.

Kadruočių prezentacijos pirminis tikslas yra vizualiai pavaizduoti scenarijuje užrašytą pasakojimą, kuris bus matomas pro kameros linzes (taip, kaip tai matys žiūrovai). Kadruočių paišymo procese visa reikalinga informacija pateikiama vizualiai, taip pat kartais pasitelkiant tekstinius užrašus, norint detaliau paaiškinti veiksmą vaizduojamoje scenoje. Kadruotėse taip pat dažnai nurodomos rodyklės vaizduojančios veikėjų arba kameros judesį.

Dauguma režisierių, kaip Džioulas (Joel Coen) ar Ifanas Kauenai (Ethan Coen) naudoja kadruočių prezentacijas ieškodami investuotojų (angl. pitch to funders), taip norėdami parodyti į kokį produktą potencialūs investuotojai investuos. Jų teigimu, taip jiems pasiseka greičiau surinkti reikiamą finansavimą kino projektui.

Teatre

Visuomenėje populiari, tačiau klaidinga koncepcija, kad teartuose kadruotės nenaudojamos. Kadruotės pastoviai naudojamos režisierių ir scenaristų norint aptarti scenos išdėstymą. Didysis rusų teatro kūrėjas Konstantinas Stanislavskis išvystė kadruočių principus savo kūrinių detaliuose produkcijos planavimo nurodymuose (kaip, kad Antono Čechovo „Žuvėdra“ 1898 m.).

„Džordžas ir drakonas“ (angl. George and the Dragon) kadruotės

Animacijose

Animacijose režisierius privalo turėti kadruočių prezentaciją, kuri dažniausiai pradedama kurti dar rašant scenarijų. Animacijos industrijoje kadruočių dailininkas svarbumu nusileidžia tik režisieriui, o jo vardas yra pabaigos titruose pažymimas kaip vieno svarbiausių komandos narių (šalia režisieriaus ir scenarijaus autoriaus).

Komiksų žurnaluose

Kai kurie rašytojai mėgsta naudoti kadruočių principus, kad pasiremdami eskizais galėtų efektyviau užrašyti ir perteikti pasakojimo plotmę. Džonas Stenlis (John Stanley) ir Karlas Barksas (Carl Barks) yra žinomi tokios formos naudojimu rašant pasakojimus komiksams.

Verslo prezentacijose

Kadruočių principai yra sėkmingai adaptuoti tarp verslo prezentacijų. Dažniausiai naudojamos variacijos tai – (dažniausiai naujo) produkto koncepcijos prezentacija grupei žmonių norint vizualiai sustiprinti žodinės informacijos įtaigą. Kiti dažnai pasitaikantys kadruočių principais besiremiantys variantai versle yra iliustruoti instrukcijų pavyzdžiai (taip pat savotiškas komiksų variantas) bei reklaminiai kampanijų koncepcijos pristatymai.

Kūrybos procesas

Kadruočių šablono pavyzdys

Kadruočių kūryba filmams daroma tiek piešiant rankomis tiek naudojant skaitmenines programas.

Jei piešiama rankomis (pieštuku ar markeriu), pirmiausia reikia turėti lapus su kadruočių . Tai paprasčiausi lapai, kuriuose yra nubraižyti įsivaizduojamo kino ekrano rėmai, taip pat dažnai paliekama vietos užrašams (pavyzdys dešinėje).

Naudojantis skaitmeninėmis paišymo priemonėmis, būtina turėti grafinę planšetę. Nors dauguma kadruočių dailininkų naudoja „Adobe “ paketą, rinkoje yra ir pora programų, kurios specializuojasi būtent kadruočių sudaryme, nereikalaujant jokių paišymo įgūdžių iš vartotojo pusės.

Pats kadruočių paišymas dažnai truputį skiriasi tarp įvairių filmo projektų, bet yra keli kertiniai principai. Kadruotės turi būti aiškios žiūrintiems, norint suprasti veiksmų seką, bei tai turi būti sąlygiškai greitas ir kokybiškas procesas. Yra priimta, kad kadruočių dailininkas turėtų sugebėti nupaišyti maždaug vienos minutės trukmės kadruočių seką per dieną, nes retai pavyksta nupaišyti tinkamai iš pirmo karto, todėl scenos būna perpaišomos nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Tiesa reikia pastebėti, kad kartais režisierius gali reikalauti labiau išbaigtų kadruočių, norint išsiaiškinti ar scena sukuria reikalingą nuotaiką.

Animatikas

Kartais kadruočių prezentacijos neužtenka norint pajusti ar scena veikia taip, kaip to nori režisierius (tiesa animacijoje animatikas yra visada padaromas prieš patvirtinat jį tolesniai fazei). Tuomet filmo režisierius nurodo sukurti animatiką. Tai jau vaizdo įrašo forma pateiktos kadruotės, kurios vaizduoja veiksmą scenarijuje numatyta tvarka. Jos taip pat yra įgarsintos ir turi atitikti numatomo filmavimo trukmę. Būtent šioje stadijoje režisierius gali įsitikinti ar kuri nors scena nėra per trumpa (ar per ilga), taip pat pažiūrėti ar montažas sukuria trokštamą emocinį efektą bei ar kadruotės ir garsas kartu veikia efektyviai.

Šis testavimas leidžia identifikuoti problemas, kurių nebuvo galima įžvelgti kadruočių bei scenarijaus fazėje, kaip kad kameros pozicijų eiliškumas ar laiko klausymas. Dėl šios priežasties galima išvengti kai kurių scenų perfilmavimo ar iškirpimo. Kadangi animacijos procesas yra labai brangus, animacijos industrijoje viskas turi pavykti iš pirmo karto, todėl niekada nepradedamas animavimas tol, kol, režisieriaus manymu, animatikas nepasiekia norimo rezultato. Kadangi prie vienos scenos animavimo gali dirbti net trys šimtai žmonių, sukurdami maždaug vienos sekundės seką per dieną, režisierius negali leisti sau suklysti, jei nenori viršyti biudžeto.

Animatiką taip pat naudoja reklamos kompanijos. Parodydamos animatiką klientams, reklamos studijos gali padaryti pakeitimus prieš pradedant produkcijos etapą, norint maksimaliai patenkinti klientų viziją (ir smarkiai sumažinti išlaidas neteisingai perteikus klientų viziją). Taip pat dėl animatiko klientai jaučiasi aktyviai dalyvaujantys kūrybiniame procese.

Taip pat skaitykite

• Animacija
• Specialieji efektai
• Trumpametražis filmas
• Kadras
• Kadruočių dailininkas

Šaltiniai

1. Giuseppe Cristiano (2007) The storyboard Design Courese, p. 6, Thames & Hudson: London
2. Richard Taylor (2003) The encyclopedia of animation techniques, p. 16, Chartwell Books: London, INC.
3. Henry Holt,The Story of Walt Disney 1956)
4. John Canemaker, (1999), Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards, Hyperion Press
5. Christopher Finch, (1974), The Art of Walt Disney, Abrams
6. Kadruočių programų palyginimų puslapis anglų kalba http://www.powerproduction.com/products.html

Nuorodos

• [1] 2011-04-09 iš Wayback Machine projekto. (Kadruotės, anglų k.)
• [2] 2010-06-10 iš Wayback Machine projekto. („Multimedia Storytelling“, anglų k.)
• [3] 2010-04-19 iš Wayback Machine projekto. (Josh Sheppard, kadruočių dailininkas, anglų k.)
• [4] 2010-02-16 iš Wayback Machine projekto. („The Best in Storyboards“, anglų k.)
• [5] (Lietuviški komiksai: kadruotės)