York

Kitos reikšmės – Jorkas (reikšmės).

Jorkas (angl. York) – miestas šiaurės rytų Anglijoje, į šiaurės rytus nuo Lidso, prie Uzo ir Foso upių santakos; istorinės Jorkšyro grafystės sostinė. Geležinkeliai ir plentai į Lidsą, Skarboro, Šefildą, Darlingtoną. Išvystyta maisto (šokolado, kakavos, saldainių), stiklo, poligrafijos, mašinų pramonė. Yra universitetas, Jorkšyro muziejus, dailės galerija. Išlikusi romaninė-gotikinė katedra (XI–XV a.), Šv. Marijos vienuolynas (XIII a.), pilis (XIII a.), XV–XVI a. gyvenamieji namai, XIV a. gildijos.

Jorkas angl. York
Miesto panorama
Jorkas 53°58′0″ š. pl. 1°05′0″ v. ilg. / 53.96667°š. pl. 1.08333°r. ilg. / 53.96667; 1.08333 (Jorkas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Grafystė	Šiaurės Jorkšyras
Gyventojų (2011)	153 717
Vikiteka	Jorkas
Kirčiavimas	Jòrkas

Istorija

71 m. čia buvo įkurta romėnų tvirtovė Eborakas (lot. Eboracum). Joje mirė Romos imperatoriai Lucijus Septimijus Severas ir Konstancijus Chloras, o Konstantinas I Didysis 306 m. paskelbtas imperatoriumi. VI a. Jorkas tapo anglosaksų Nortumbrijos karalystės centru, IX a. – danų užkariautojų centru. Nuo 735 m. Jorko arkivyskupo rezidencija. XI a. miestą nusiaubė normanų antpuoliai.

Vėliau Jorkas buvo svarbus prekybinis uostas.

Pavadinimas

Eborako pavadinimas kildinamas iš keltų kalbų žodžio *eburos: air. iobhar, iubhar, iúr, val. efwr 'juodalksnio kankorėžis; kukmedis'. Pavadinimas galėjo reikšti 'kukmedynas'. VII a. anglai pradėjo vadinti miestą Eoforwic (sandas -wic reiškia 'kaimas'). Žodis greičiausiai persipynė su germanų *eburaz ('šernas'). Danai vietovardį užrašė kaip Jórvík, o forma York pavartota XIII a., nors įsigalėjo tik XVIII a. (dar rašyta Yourke, Yerk, Yarke). Vėliau anglų keliautojai ir kolonistai Jorko vietovardį (per Jorko hercogo titulą) išpopuliarino po pasaulį (pvz., Niujorkas).

Šaltiniai

1. York. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 180
3. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.