Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Silabotoninė eilėdara (gr. syllabē 'skiemuo' + tonos 'kirtis') – sistema, pagrįsta dėsningu kirčių išdėstymu eilutėse.

Pagrindiniai silabotoninės eilėdaros metrai: dviskiemeniai – ir , triskiemeniai – daktilis, ir . Dviskiemeniuose metruose tarp kirčiuotų skiemenų būna vienas arba trys (kartais penki) nekirčiuoti skiemenys, triskiemeniuose – 2 (kartais penki). Silabotoninės eilėdaros eilutės kartais nerimuojamos, tada jos vadinamos baltosiomis eilėmis.

Silabotoninę eilėdarą lietuvių poezijoje XIX a. pabaigoje įtvirtino ir ištobulino Maironis. Ji gyvuoja ligi šiol.