Charles Ives

Čarlzas Aivzas
Č. Aivzas 1889 metais
Gimė	1874 m. spalio 20 d. Danberis, Konektikutas
Mirė	1954 m. gegužės 19 d. (79 metai) Niujorkas
Tautybė	amerikietis
Veikla	Kompozitorius
Žinomas (-a) už	„Neatsakytas klausimas“ (1908)
Žymūs apdovanojimai
Pulicerio premija (1947)
Vikiteka	Charles Ives

Čarlzas Aivzas (angl. Charles Edward Ives, 1874 m. spalio 20 d., Danberis, Konektikutas – 1954 m. gegužės 19 d., Niujorkas) – vienas inovatyviausių ir reikšmingiausių XX a. JAV kompozitorių.

Biografija

Čarlzas Edvardas Aivzas gimė 1874 m. spalio 20 d. Danberio mieste, Konektikuto valstijoje. Jo tėvas buvo muzikantas ir vietos muzikos grupės vadovas. Č. Aivzas mokėsi groti pianinu ir vargonais. Nuo keturiolikos metų amžiaus jis sėkmingai dirbo vargonininku įvairiose bažnyčiose. Iš tėvo pramoko muzikos teorijos ir nuo jaunų dienų bandė eksperimentuoti su įvairia muzikine medžiaga. 1894 m. Č. Aivzas įstojo į Jeilio universitetą. Jis toliau buvo susijęs su bažnytine muzika ir vargonininko darbu, rašė atsitiktinėmis progomis maršus, dainas, muziką teatrui ir pan. Jeilio universitete jis studijavo Vakarų klasikinę muziką vadovaujamas kompozitoriaus Horacijaus Parkerio. 1898 m. baigęs universitetą Č. Aivzas persikėlė į Niujorką, kur pradėjo dirbti gyvybės draudimo paslaugų srityje.

Tikėtina, kad muzikos kūryba Č. Aivzo gyvenime buvo daugiau laisvalaikis nei rimtas užsiėmimas, todėl jis buvo linkęs laisviau eksperimentuoti. Jis į klasikinės muzikos rėmus įterpdavo ištraukų iš JAV vietinės muzikos. 1896 m. parašytas pirmasis styginių kvartetas ir 1898 m. parašyta pirmoji simfonija buvo sukurti remiantis protestantiškų himnų medžiaga. Č. Aivzas savo muzika bandė perteikti filosofines idėjas ar koncepcijas. 1908 m. parašytas vienas žymiausių jo kūrinių „Neatsakytas klausimas“ (Unanswered Question) yra ryškus tokio darbo metodo pavyzdys. Jame vienišo trimito partijos tarsi išreiškia „klausimą“, skambantį styginių ansamblio garsų „visatoje“, o „atsakymą“ pateikia grupė pučiamųjų. Kūrinio eigoje pučiamųjų grupės „atsakymas“ skamba vis labiau disonansiškai ir energingiau. Kituose savo kūriniuose kompozitorius muzikinėmis formomis bandė perteikti savo atsiminimus iš vaikystės, praeities. Pavyzdžiui, „Hausatanike prie Stokbridžo“ (The Housatanic at Stockbridge, apie 1914 m.) bandoma perteikti įspūdžius, kai Č. Aivzas su žmona ėjo upės pakrante ir išgirdo bažnyčios muziką iš kitos upės pusės per vandens srovės šniokštimą.

1907 m. Č. Aivzas su partneriu įkūrė sėkmingą draudimo bendrovę „Ives & Myrick“, kuriai vadovavo 1916−1930 m. Muziką jis kurdavo savaitgaliais ir vakarais. Jis neturėjo kontaktų su kitais kompozitoriais ir jo muzika nebuvo atliekama. Keletas žmonių, kuriems kompozitorius parodė savo kūrinius, buvo atstumti muzikos radikalumo. Savo ruožtu Č. Aivzui formavosi dvilypis požiūris į tuo metu scenose dominavusią europietiškos tradicijos muziką. 1908 m. birželio 9 d. jis vedė Harmoni Tvičel. Po Pirmojo pasaulinio karo Č. Aivzo kūrybinė veikla sulėtėjo. Jis ruošė didelės apimties „Konkordinę sonatą“ (Concord Sonata), kurios kiekviena iš keturių dalių buvo skirta žymiems JAV literatams (Emersonui, Alkotams, Hotornui ir Toro). Taip pat, savo lėšomis kompozitorius publikavo dainų rinkinį.

1920-ųjų pabaigoje Č. Aivzas nutraukė muzikinę kūrybą, bet vėliau peržiūrėdavo ir revizuodavo savo ankstesnius kūrinius. Dėl chroniško diabeto ir rankos traukulių jis metė verslą. Ilgainiui jo autoritetas muzikos pasaulyje pradėjo augti, nauja karta kompozitorių ieškojo inovatyvumo ir ėmė pavyzdį iš Č. Aivzo. Dirigentai Nikolas Slonimskis ir Leonardas Bernšteinas populiarino jo muziką. 1945 m. Č. Aivzas išrinktas į Nacionalinį menų ir literatūros institutą, 1947 m. apdovanotas Pulicerio premija už „Trečiąją simfoniją“ (sukurta 1904−11 m.). Čarlzas Aivzas mirė 1954 m. gegužės 19 d. Niujorke. Jo muzika pasižymėjo aštriais disonansais, politonaline harmonija ir polimetrine struktūra. Č. Aivzas vertinamas vėlesnių XX a. kompozitorių-eksperimentatorių pirmtaku. Jo muzika glaudžiai susijusi su JAV, ypač Naujosios Anglijos, muzikine vietine kultūra. Daugelio jo kūrinių premjeros įvyko tik pačioje kompozitoriaus gyvenimo pabaigoje ir po jo mirties.

Literatūra

• Grove Music Online, Burkholder, J. Peter, 2001
• Encyclopaedia Britannica, 2017 01 03
• Charles Ives: A Guide to Research. Psychology Press, 2002, p. xiii−xviii. Gyvenimo faktų chronologija

Nuorodos

Vikiteka: Charles Ives – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Č. Aivzo draugijos svetainė
• Č. Aivzo kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
• Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
• Charles Ives svetainėje Last.fm