Kitos reikšmės HierapolisἹεράπολις HierapolisHierapolio griuvėsiaiHierapolisKoordinatės 37 55 30 š pl 29 07 33 r ilg 37

Kitos reikšmės – .

Hierapolis
Ἱεράπολις, Hierapolis
Hierapolio griuvėsiai
Hierapolis
Koordinatės	37°55′30″ š. pl. 29°07′33″ r. ilg. / 37.92500°š. pl. 29.12583°r. ilg. / 37.92500; 29.12583
Vieta	Turkija,
Regionas	Mažoji Azija, Frygija
Istorija
Pastatytas	II a. pr. m. e.
Sugriautas	1354 m.
Laikotarpis	antika, viduramžiai
Tauta	graikai, romėnai, turkai
Informacija
Kasinėjimų datos	1887, 1957–2008, 2011 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 485

Hierapolis (sen. gr. Ἱεράπολις „šventasis miestas“) – senovinis miestas Mažosios Azijos pietvakariuose, Frygijoje, prie Pamukalės versmių, Didžiojo Meandro slėnyje. Yra dabartinės Turkijos teritorijoje, .

Hierapolis įkurtas apie II a. pr. m. e., o po 190 m. pr. m. e. ėmė sparčiai plėstis, nes tapo svarbia gydykla, pradėtos kaldinti monetos. 133 m. pr. m. e. miestas atiteko Romos imperijai, vėliau sugriautas žemės drebėjimo, o 60 m. atstatytas. III–VII a. Hierapolis suklestėjo kaip menų, prekybos, filosofijos centras, čia lankydavosi Romos imperatoriai. VII a. miestą nusiaubė Persijos kariuomenė ir žemės drebėjimai. 1190–1210 m. Hierapolis su pertraukomis priklausė kryžininkų valstybėmis ir , 1210–1354 m. – užimtas seldžiukų. XIII a. Hierapolis nunyko, nors seldžiukai čia pastatė pilį. Seldžiukų gyvenvietė išnyko XIV a. pab.; o 1354 m. senojo miesto likučius sugriovė žemės drebėjimas.

Hierapolis 1887 m. buvo kasinėjamas , 1957–2008 m. – Italijos, nuo 2011 m. – Italijos ir Turkijos archeologų. Radiniai saugomi Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos muziejuose, Hierapolio archeologiniame muziejuje.

Hierapolyje išlikęs imperatoriaus Adriano laikų amfiteatras, dveji miesto vartai, vėlyvojo helėninio laikotarpio Apolono šventykla, II a. pr. m. e. Plutono šventykla, nimfų šventorius, keletas nekropolių, baseinai ir pirtys, V a. krikščionių kankinio Šv. Pilypo kapavietė, III a. vandeniu varoma lentpjūvė.

1988 m. Hierapolis kartu su Pamukalės versmėmis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Amfiteatras
Apolono šventyklos liekanos
Šv. Pilypo kapavietė
Nekropolis

Šaltiniai

Hierapolis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[1] Hierapolis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005