BubinasBubinas greta Laivių piliakalnioIlgis 10 4 kmBaseino plotas 13 km Ištakos Kadaičių kaimo apylinkėsŽiotys Salantas

Bubinas
Bubinas greta Laivių piliakalnio
Ilgis	10,4 km
Baseino plotas	13 km²
Ištakos	Kadaičių kaimo apylinkės
Žiotys	Salantas
Šalys	Lietuva

Bubinas – upelis Šiaurės vakarų Lietuvoje, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybių teritorijoje, kairysis Salanto intakas. Dar vadinamas Bubinaliu, o aukštupyje – Matupiu.

Išteka Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakariniame pakraštyje, netoli Kadaičių kaimo (Šateikių seniūnija). Teka per Šateikių Rūdaičius, Šateikių girią (Plungės rajono savivaldybė), Žeimius ir Laivius (Kretingos rajono savivaldybė), kuriuose įteka į Salantą.

Dešiniajame krante yra Laivių kapinynas, o kairiajame krante – , vadinamas Laumės kūliu, ir Laivių piliakalnis.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio bubinas („plika vieta, kalnelis pievoje“). Lenkų geografinėje literatūroje buvo naudojamas Dubuvkos (lenk. Dubówka) pavadinimas, Rusijos imperijos žemėlapiuose buvo vadinama Dubovka (rus. Дубовка).

Šaltiniai

Lietuvos upės (hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. – 792 p. .
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Sałanta, rzeczka ... Przybiera od lew. brzegu Dubówką ... // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa: Filip Sulimierski i Władysław Walewski, 1889. – T. X : Rukszenice – Sochaczew.
Трёхвёрстная военно–топографическая карта Российской империи, ряд X, лист 1–1, 1869 год

[1] Lietuvos upės (hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. – 792 p. .

[2] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[3] Sałanta, rzeczka ... Przybiera od lew. brzegu Dubówką ... // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa: Filip Sulimierski i Władysław Walewski, 1889. – T. X : Rukszenice – Sochaczew.

[4] Трёхвёрстная военно–топографическая карта Российской империи, ряд X, лист 1–1, 1869 год