Armėnų raštas | |
---|---|
Tipas | abėcėlė |
Naudojamas kalbose | armėnų kalba |
Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
Laikotarpis | V a.- dabar |
ISO 15924 | armn |
Kilmė | Finikiečių raštas Graikų raštas Armėnų raštas |
Dukterinės sistemos | nėra |
Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš aramėjų rašto pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir graikų raštas. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 priebalsis ir 7 balsiai.
Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.
Istorija
UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas Nuoroda Šalys: Armėnija Metai: 2019 |
Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas 405–406 metais vyskupo . XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje), XII a. pridėtos dar trys raidės. Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922–1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)
Abėcėlė
Pavadinimas | Spausdintinė raidė | Rašytinė raidė | Transkripcija | Tarimas | Skaitinė reikšmė | |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | aib | ա | Ա | a | a | 1 |
2 | ben | բ | Բ | b | b | 2 |
3 | gim | գ | Գ | g | g | 3 |
4 | da | դ | Դ | d | d | 4 |
5 | jeh | ե | Ե | e | je žodžio pradžioje, e – vidury | 5 |
6 | za | զ | Զ | z | z | 6 |
7 | e | է | Է | ē | e | 7 |
8 | et | ը | Ը | ə | e | 8 |
9 | to | թ | Թ | t῾ | t | 9 |
10 | že | ժ | Ժ | ž | ž | 10 |
11 | ini | ի | Ի | i | i | 20 |
12 | ljun | լ | Լ | l | l | 30 |
13 | he | խ | Խ | x | h | 40 |
14 | ca | ծ | Ծ | c | tc | 50 |
15 | ken | կ | Կ | k | k | 60 |
16 | ho | հ | Հ | h | h | 70 |
17 | dza | ձ | Ձ | j | dz | 80 |
18 | ghat | ղ | Ղ | ł | kh | 90 |
19 | če | ճ | Ճ | č | tč | 100 |
20 | men | մ | Մ | m | m | 200 |
21 | ji | յ | Յ | y | j | 300 |
22 | nu | ն | Ն | n | n | 400 |
23 | ša | շ | Շ | š | š | 500 |
24 | vo | ո | Ո | o | vo žodžio pradžioje, o – vidury | 600 |
25 | ča | չ | Չ | č῾ | č | 700 |
26 | pe | պ | Պ | p | p | 800 |
27 | dže | ջ | Ջ | ǰ | dž | 900 |
28 | ra | ռ | Ռ | ṙ | r (kietas) | 1000 |
29 | se | ս | Ս | s | s | 2000 |
30 | vev | վ | Վ | v | v | 3000 |
31 | tjun | տ | Տ | t | t | 4000 |
32 | re | ր | Ր | r | r | 5000 |
33 | co | ց | Ց | č | c | 6000 |
34 | ijun | ւ | Ւ | w | v | 7000 |
35 | pjur | փ | Փ | p῾ | p | 8000 |
36 | ke | ք | Ք | k῾ | k | 9000 |
37 | o | օ | Օ | ō | o | 10000 |
38 | fe | ֆ | Ֆ | f | f | 20000 |
Išnašos
- Armenian alphabet. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
- Armėnų raštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis
- Armėnų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
Nuorodos
- Armėniškoji transliteracija (rytų ir vakarų armėnų kalbos formos)
- Armėnų, gruzinų, graikų ir hebrajų raštas (lyginamieji duomenys)
- Armėnų rašto evoliucija
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris