Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pietų siongnu (kin. 南匈奴, pinyin: Nán Xiōngnú) – klajoklių šiongnu atšaka ir jų sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys, pripažinęs Kinijos valdžią ir egzistavęs 48-304 m. Jo teritorijos didžioji dalis buvo dabartinėje Kinijos Vidinėje Mongolijoje ir Šansi provincijoje, bet taip pat apėmė dalį Gansu, Ningsia ir Šensi provincijų.

南匈奴
Pietų Siongnu

Kinijos vasalė

←

48 – 304

→

Teritorija (oranžinė) II a.

Sostinė

(nuo 188 m.)

Valdymo forma

Monarchija

Šanju

48 - 56 (pirmasis)

Hailuoši Džudi

195 - 216

Hučučiuanis

Era

Senovė

- Įkūrimas

48 m., 48

- Įkuriama Han Džao

304 m.

IV a. Pietų siongnu dalyvavo sunaikinant Dzin dinastijos Kinijos imperiją, ir yra laikomi vienais iš "", viešpatavusiais Šiaurės Kinijoje iki VI a. pabaigos.

Istorija

Pietų siongnu kaip atskiras valstybinis vienetas susiformavo po Siongnu imperijos žlugimo (18-48) laikais. Dalis imperijos atiteko Kinijos imperijai ir buvo pavadinta Pietų siongnu, tuo tarpu Šiauriniai šiongnu iki 89 m. išlaikė nepriklausomybę, o vėliau pralaimėję sianbams ir Kinijai, pradėjo migracijas į vakarus. Tokiu būdu Pietų siongnu nuo II a. buvo įsprausti tarp dviejų galybių - Kinijos imperijos pietuose ir sianbų konfederacijos šiaurėje. Dažniausiai jie pripažino Kinijos vasalitetą, nors trumpais laikotarpiais juos valdė ir sianbai.

Siognu iš dalies išlaikė klajoklinį gyvenimo būdą, gyvulinkystę kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Todėl vyko nuolatiniai nesutarimai su regione gyvenančia sėslia kinų populiacija. Tai ne kartą inspiravo pietų siongnu sukilimus. Vienas didžiausių įvyko 94 m., valdant šanju . Jis baigėsi Anguo pralaimėjimu ir Kinijai palankaus valdovo Tingdu Šidžu pasodinimu į sostą.

Kraštas buvo priskiriamas administracinei , ir šalyje vyko sparti sinizacija, kuri veikė siongnu kultūrą ir silpnino jų tapatybę. Nuo 143 m. šanju prarao realią galią, ir jau buvo tik nominaliai skiriami iš Kinijos. II a. pabaigoje siongnu buvo įtraukti į Rytų Han dinastijos žlugimą. Šalyje vykstant suirutei, Kinijos imperatorius liepė atsiųsti karinius dalinius, tačiau siongnu atsisakė tai padaryti ir 188 m. nužudė Kinijai palankų šanju . Jo sūnus bandė ieškoti prieglobsčio Kinijos sostinėje Čangane, tačiau pagalbos nesulaukęs, įsitvirtino , iš kur valdė visi vėlesni šanju.

Žlungant Han dinastijai, 216 m. šiaurės Kinijos karvedys naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. 304 m. vėl suvienijo siongnu gentis ir sukūrė Han Džao karalystę, kuri nukariavo visą Šiaurinę Kiniją ir čia pradėjo "barbarų" viešpatavimą. Ši data Kinijos istoriografijoje yra laikoma laikotarpio pradžia.

Valdovai

Kaip ir ankstesnėje Siongnu imperijoje, Pietų siongnu buvo valdomi valdovo, tituluojamo (kin. 單于, pinyin: chányú), kuris atstovavo Luandi (kin. 攣鞮, pinyin: Luándī) klanui. Po 216 m. Luandi pakeitė savo klano pavadinimą į kinišką pavardę ir titulavosi Didžiaisiais šanju (kin. 大單于, pinyin: da chányú). Nepaisant to, šie šanju turėjo realią valdžią tik vakarinėje Pietų siongnu dalyje, Dziujuano vietovėje.

1. 醢落屍逐鞮單于 hǎiluò shìzhúdī dānyú (46 - 56)
2. 丘浮尤鞮單于 qiūfúyóudī dānyú (56 - 57)
3. 伊伐於慮鞮單于 yīfáyūlǜdī dānyú (57 - 59)
4. 醢童屍逐侯鞮單于 hǎitóng shìzhú hóudī dānyú (59 - 63)
5. 丘除車林鞮單于 qiūchúchē líndī dānyú (63)
6. 湖斜屍逐侯鞮單于 húxiéshìzhú hóudī dānyú (63 - 85)
7. 伊屠於閭鞮單于 yītú yūlǘdī dānyú (85 - 88)
8. 休蘭屍逐侯鞮單于 xiūlán shìzhú hóudī dānyú (88 - 93)
9. 安國單于 ānguó dānyú (93 - 94)
10. 亭獨屍逐侯鞮單于 tíngdú shìzhú hóudī dānyú (94 - 98)
11. 萬氏屍逐侯鞮單于 wànshì shìzhú hòudī dānyú (98 - 124)
12. 烏稽侯屍逐鞮單于 wūjīhóu shìzhú hòudī dānyú (124 - 128)
13. 去特若屍逐就單于 qùtè ruò shìzhú jiù dānyú (128 - 140);
車鈕單于 chēniǔ dānyú (140 - 143)
14. 呼蘭若屍逐就單于 hūlán ruò shìzhú jiù dānyú (143 - 147)
15. 伊陵屍逐就單于 yīlíng shìzhú jiù dānyú (147 - 172)
16. 屠特若屍逐就單于 tútèruò shìzhú jiù dānyú (172 - 177)
17. 呼征單于 hūzhēng dānyú (177 - 179)
18. 羌渠單于 qiāngqú dānyú (179 - 188)
19. 持至屍逐就單于 chízhì shìzhú jiù dānyú (188 - 195)
須卜骨都侯單于 xūbǔgǔ dōuhóu dānyú (188 - 189)
呼廚泉單于 hūchúquán dānyú (195 - 216)
劉豹 hūchúquán dānyú (216–260)
劉去卑 Liú Qùbēi (260–272)
劉誥升爰 Liú Gàoshēngyuán (272–309)