Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Chmelnickio sukilimas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Bogdano Chmelnickio atvykimas į Kijevą | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 sukilėliai |  Abiejų Tautų Respublika | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Bogdanas Chmelnickis Ivanas Bohunas | Jonas Kazimieras Vaza Mikalojus Potockis Jeremijus Mykolas Višnioveckis Stefanas Čarneckis | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| ? | ? | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| ? | ? | ||||||||
Chmelnickio sukilimas – Ukrainos kazokų kariniai veiksmai 1648–1654 m., siekiant nepriklausomybės nuo ATR, pasibaigę faktine priklausomybe nuo Rusijos carystės.
Sukilimo pradžia
1648 m. balandžio 22 d. kazokai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio, išvijo registrinių kazokų įgulą, o Bogdanas Chmelnickis buvo išrinktas etmonu.
Kariniai veiksmai
Remiamas Krymo totorių B. Chmelnickis 1648 m. įveikė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę prie Geltonųjų Vandenų, , , užėmė Lvovą, Zamostę.
Sukilimo metu B.Chmelnickis pradėjo lenkų ir žydų pogromus. Buvo sunaikinta apie 300 žydų bendruomenių, apie 60 000 žydų išžudyta arba parduota į vergiją turkams. Po to sekusiame Švedų tvane ir per karą su Maskva buvo išžudyta dar apie 100 000 žydų.
1649 m. pradžioje žlugus deryboms su Abiejų Tautų Respublika, kovojo toliau. 1649 m. pasirašė , kuria siekta įtvirtinti iš esmės autonominę Ukrainą.
1651 m. pralaimėjo prie Berestečko ir buvo priverstas sudaryti kazokams mažiau palankią .
Prisijungimas prie Rusijos
Dar 1648 m. prašėsi Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus globos, su kitais kazokų vadais 1654 m. prisiekė jam () prijungdamas Ukrainą prie Rusijos.
Dalyvavimas ATR karuose prieš Rusiją ir Švediją
Per 1654–1667 m. ATR ir Rusijos karą rėmė rusus, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiuntė kazokų pulkus.
Per 1655–1660 m. ATR ir Švedijos karą rėmė Švediją ir 1655 m. Kėdainių sutarties šalininkus. Manoma, kad ketino pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią. Tačiau, sužinoję, kad jų etmoną ištiko , kazokai pasuko atgal, o tai galutinai pribaigė Chmelnickį. Jis mirė nuo apopleksijos 1657 m. liepos 27 d., bet apie jo mirtį buvo pranešta tik rugpjūčio 16 d.
Šaltiniai
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris