PolekėlėPolekėlės bažnyčiaPolekėlė55 45 54 š pl 23 22 19 r ilg 55 765 š pl 23 372 r ilg 55 765 23 372 Polekėlė Apskritis

Polekėlė

Polekėlė

55°45′54″š. pl. 23°22′19″r. ilg. / 55.765°š. pl. 23.372°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Radviliškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Tyrulių seniūnija

Gyventojų

187

Vikiteka

Polekėlė

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Polekė̃lė
Kilmininkas:	Polekė̃lės
Naudininkas:	Polekė̃lei
Galininkas:	Polekė̃lę
Įnagininkas:	Polekėlè
Vietininkas:	Polekė̃lėje

Polekėlė – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 2 km į rytus nuo Tyrulių; gyvenvietes skiria geležinkelis Kutiškiai – Pagėgiai. Kaimas pasiekiamas asfaltuotu keliu, vedančiu į Šiaulius ir Radviliškį. Stovi Polekėlės Švč. Mergelės Marijos Širdies bažnyčia, Polekėlės Daujotų koplyčia, globos namai. Veikia Polekėlės kaimo bendruomenė (pirmininkė Valentina Grinienė).

Istorija

XVIII a. pabaigoje pastatyta Polekėlės bažnyčia. Pirmoji kaimo bažnyčia buvo pastatyta dvarininkų . Bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkstančių auksinų ir 2 margus žemės. Daujotų giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – vardu. 1930 m. Polekėlėje buvo įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio, kuris čia klebonavo 35 metus, iniciatyva bažnyčia suremontuota, apdengta skarda. 1939 m. kovo 2 d. bažnyčia sudegė, liko tik medinė varpinė, kuri išlikusi iki šiol. Pradėta statyti mūrinė bažnyčia iki II pasaulinio karo neužbaigta. Dabartinė Polekėlės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia baigta statyti 1977 m., gilaus brežnevizmo laiku.

Dvaras turėjo apie 400 hektarų žemės ir miškų. Gyvenamasis pastatas buvo dviejų aukštų su didžiule veranda. Dvarą supo didžiuliai medžiai, keli sodai, gėlynai, keli tvenkiniai su karosais ir ešeriais, liepų ir ąžuolų alėjos, braškių daržai. Paskutinioji dvaro šeimininkė buvo Ieva Daujotaitė. Ji buvo ištekėjusi už lenkų didiko, Lenkijos valstybės veikėjo Liubomirskio. Pasakojama, kad I. Daujotaitė mokėjo 17 užsienio kalbų, piešė portretus lyg fotografijas.

1961 m. buvusiame Daujotavos dvare buvo įkurti kultūros namai. Nors Daujotų dvaras buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, bet kultūros vertybe nepaskelbtas. 1995 m. gruodžio mėn. pabaigoje – vasario pradžioje nugriauti abu medinių rūmų korpusai: vieno aukšto rūmų pastatas, statytas XVIII a. antroje pusėje ir dviaukštis, statytas XIX a. „Žmonės išsitampė dvarą po lentą, po plytą, išnešė senovinius koklius ir savo namuose pasimūrijo krosnis.“ (Rita Rekštienė)

Akmuo Polekėlės tarybiniam ūkiui atminti, stūksantis kaimo centre

Kaimo centre, šalia vieno iš dviejų kaimo barų, tebestovi išlikusi Daujotų giminės koplyčia – mauzoliejus. Po giminės herbu išlikę mauzoliejaus statybos metai – 1893-ieji. Tarybinio ūkio laikais vienas iš partinių veikėjų buvo sumanęs kaimui įrengti smuklę, kitų liudytojų pasakojimu – šašlykinę. Apie 1970–1973 m. iš mauzoliejaus rūsio buvo išnešti karstai ir perlaidoti Polekėlės kapinėse. Tiksliai žinoma, kad viename iš karstų buvo dvaro savininkės Ievos Daujotaitės brolio Jono Daujoto palaikai. Kiti liudytojai pasakojo, kad buvę ir daugiau karstų, vieni atsimena pasakojimus, kad ten buvę palaidoti partizanai iš Pumpučių giminės. Smuklės kape organizatorius buvo liepęs sumūryti net pagrindą barui, židinį, tačiau paveldosaugininkai tada uždraudė taip niekinti kapą. Dabar koplyčios–mauzoliejaus geležinės ornamentuotos durys užvirintos.

1935 m. įsteigta pradžios mokykla, vėliau , veikusi per tris pastatus. 2001 m. rugsėjo 1 d. mokykla uždaryta, kai joje mokėsi 36 kaimo vaikai. Uždarius mokyklą pastate kaimo žmonės įrengė šarvojimo salę.

1956–1992 m. buvo Polekėlės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, vėliau iki 1996 m. veikė Čiutelių žemės ūkio bendrovė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1947 m.	Šiaulėnų valsčius	Šiaulių apskritis
1947–1950 m.	Šiaulėnų valsčius	Radviliškio apskritis
1950–1954 m.	Spičių apylinkė	Radviliškio rajonas
1954–1963 m.	Polekėlės apylinkės centras
1950–1995 m.	Daugėlaičių apylinkė
1995–	Tyrulių seniūnija	Radviliškio rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.

1820 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

74

117

12

176

287

304

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

321

373

342

274

187

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Rita Žadeikytė. Ateitis išnešiota po plytą. Šiaulių kraštas. 2010 m. spalio 30 d.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Polekėlė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 881 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kazys Misius ir kt. Polekėlė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 410
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Polekėlė (Daujočiai). Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 107 psl.
Polekėlės žemėlapiai 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Rita Žadeikytė. Ateitis išnešiota po plytą. Šiaulių kraštas. 2010 m. spalio 30 d.

[3] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-5] Polekėlė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 881 psl.

[6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-8] Kazys Misius ir kt. Polekėlė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 410

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.