Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Solonas (graikiškai Σόλων, tariama sŏ’lōn, apie 638–558 m. pr. m. e.) buvo žymus senovės Atėnų įstatymų kūrėjas ir lyrinis poetas.

Solono gyvenimo santrauka

Solonas žinomas kaip vienas iš didžiausių Septynių Graikijos Išminčių. Jis pirmąkart atkreipė visuomenės dėmesį, skatindamas įsitraukti Atėnus į karą dėl arti esančios Salamo salos. Atėnai jį išklausė ir laimėjo karą, o Solonas tapo Atėnų herojumi. Solonas pradėjo savo reformas, padidinusios piliečių dalyvavimą Atėnų vyriausybėje. Solonas sakė, kad „stovėjau su tvirtu skydu prieš abi partijas (paprastų piliečių ir galingų) ir neleidau niekam laimėti nesąžiningos pergalės“. Deja, jo reformos nepatenkino nei turtingų, nei vargšų. Jis paliko Atėnus dešimčiai metų, norėdamas pakeliauti ir mirė neilgai trukus po grįžimo. Tačiau jis tą laiką praleido įspėdamas dėl valdovų, kurie neparems jo reformų.

Gyvenimas ir politiniai dekretai

Jis buvo Eksecestido sūnus. Jis iš pradžių buvo užsienio pirklys, o jo poetiniai gabumai garsino jį kaip vieną iš Septynių Graikijos išminčių.

Apie 595 m. pr. m. e Solonas skatino Atėnus atnaujinti konfliktą su Megara dėl Salamo salos. 594 m. pr. m. e. jis tapo Atikos vyriausiuoju archontu, kad numalšintų neramumus, kurie ten siautėjo. Jis paskelbė dekretų rinkinį, įskaitant seisachtėją, kurie pagerino padėtį. Jo dekretai susilaukė tokios sėkmės, kad jam buvo suteikta užduotis perrašyti konstituciją. Taip jis sukūrė tai, kas vėliau pavadinta Solono konstitucija, kurioj yra pirmieji pasaulyje piliečių demokratijos elementai.

Solonas panaikino Drako įstatymų, įtvirtino timokratiją, oligarchiją su žemėjančiom teisių, priklausančių nuo nuosavybės, pakopom, padalinusios visuomenę į keturias klases:

Pentakosiomedimnoi („500 bušelių žmonės“ t. y. pagaminantys 500 bušelių produkcijos per metus)
Hippeis (raiteliai t. y. galintys aprūpinti save ir žirgą karui, vertinama 300 bušelių per metus)
Zeugitai (žemdirbiai t. y. bent vienos nešulinių gyvulių poros savininkai, vertinama 200 bušelių per metus)
Thetes (darbininkai)

N. G. L. Hamondas teigia, kad nustatė gradacinius mokesčius valdančioms klasėms santykiu 6:3:1, o žemiausioji klasė nemokėjo mokesčių, bet negalėjo būti renkami.

Solonas rašė įstatymus kaip kompromisą tarp oligarchijos ir demokratijos, siūlydamas tai, ką tiek paprasti žmonės, tiek elitas priimtų. Po jo konstitucijos priėmimo, Solonas pareikalavo miesto prisiekti, kad konstitucija nebus pakeista, nebent jis pats ją pakeis ir jis išvyko dešimčiai metų pakeliauti po Egiptą, Kiprą ir Lidiją. Tokiu būdu jis pasirūpino, kad jo darbas turės galimybę parodyti savo vertę.

Egipte jis aplankė Neto šventyklą Saiso apylinkėje. Neo dvasininkai davė jam informaciją apie jų senos istorijos įrašus, kurią Solonas užrašė rankraštyje. Šiuo rankraščiu pasinaudojo Platonas dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“.

Jis taip pat Herodoto iš Halikarnaso vaizduojamas istorijos užrašuose kaip žmonių padėties komentaras. Lidijoje jis įžeidė Krezą, kai atsakė į klausimą „Kas yra laimingiausias tavo matytas žmogus?“ atsakydamas „Aš nieko nevadinu laimingu iki jo mirties“ vietoj įprasto komplimento. Solonas tęsė, kad laimingiausias žmogus, kokį jam yra tekę matyty, yra Telas iš Atėnų, nes: „ Yra geros priežastys – pirma, jo miestas buvo klestintis ir jis turėjo gerus sūnus ir gyveno matydamas kaip jiems gimsta ir išgyvena vaikai. Antra, jis buvo pakankamai turtingas pagal mūsų standartus ir mirė garbinga mirtimi“. Herodotas teigia, kad Krezas išvengė egzekucijos, kai jo šalį užėmė Kyro persai, prisimindamas šią istoriją.

Solonui sugrįžus į Atėnus, jis buvo susijęs su , kurį Aristotelis apibudina kaip kraštutinį demokratą ir Aukštumų partijos lyderį. Tačiau, Solonas priešinosi Peisistrato pastangoms užimti Atėnuose valdžią ir vėl paliko miestą, kai Peisistratas tapo tironu. Peisitratas išsaugojo didžiąją dalį konstitucijos ir Aristotelis tai apibudina kaip konstitucine vyriausybe. Jis rodė Solonui didelę pagarbą dėl jo išminties ar dėl jų buvusios meilės. Solonas sugrįžo per Peisistrato antrą valdymo laikotarpį ir greitai mirė.

Pasiekimai

Solonas įvedė prisiekusiųjų teismą, karines pareigas susistemino pagal klases. 400 šimtų taryba ir areopagas buvo įkurti kaip pagrindiniai konsultaciniai ir administraciniai dariniai. Jis įvedė daug naujų įstatymų, ypač dėl skolų padengimo ir mokesčių. Jis pertvarkė kalendorių, sukūrė tarybą žemiausioms klasėms, vadinamą Heliaja, ir leido jai tikrinti archontų veiklą. Jis reguliavo svorius ir matavimo vienetus.

Solonas skatino pramonės augimą siūlydamas pilietybę įgudusiems užsienio darbininkams ir sukūrė įstatymą, garantuojantį, kad tėvai perduos savo profesinius įgudžius sūnums. Jo įstatymai buvo parašyti ant specialaus medinio cilindro ir padėti Akropolyje.

Vikiteka: Solonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga