Lėbartų kapinėsNeužlaidotame plote stovi koplyčiaLėbartų kapinėsKoordinatės 55 39 05 š pl 21 16 23 r ilg 55 6513 š pl 21

Lėbartų kapinės

Lėbartų kapinės

Koordinatės

55°39′05″š. pl. 21°16′23″r. ilg. / 55.6513°š. pl. 21.2730°r. ilg.

Vieta

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Dovilų seniūnija

Plotas

~60 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u. k. 44514 / 31638

Klaipėdos miesto Lėbartų kapinės – antros didžiausios kapinės Lietuvoje, įsikūrusios į pietryčius nuo Klaipėdos miesto, Dovilų seniūnijoje, Toleikiuose, šalia Lėbartų kaimo. Pasiekiamos iš kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas .

Šalia kapinių pastatytas naujas ritualinių paslaugų kompleksas – krematoriumas su technologinėmis kremavimo patalpomis, gedulo bei atsisveikinimo salėmis. Netaisyklingo apskritimo formos pastatą supa apželdinti pylimai, medžiai. Ateityje čia numatyta įrengti ir kolumbariumą.

Istorija

Kapinės įkurtos sovietmečiu. 1990 m. Lėbartuose perlaidoti Lietuvos partizanai: Žemaičių apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908-1947) ir kiti štabo nariai. Kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

2007 m. kapinėse įrengta didelė siena urnoms su mirusiųjų pelenais laikyti. Joje 168 vietos buvo užimtos jau per pirmuosius dvejus metus.

2008 m. kapinėse stačiatikių bendruomenė pastatė Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčią. Architektūrine išraiška ji artima katalikiškoms koplyčioms, pabrėžiama jos ekumeninė paskirtis. Koplyčia nėra skirta šarvoti mirusiesiems, bet čia gali užeiti pagedėti įvairių konfesijų žmonės, kapinėse laidojantys savo artimuosius.

2019 m. kapinės suskaitmenintos: prie kapinių vartų pakabintos lentelės su QR kodu, kuris padeda surasti kapą. Kaime perlaidoti žmonės, kurių palaikai buvo aptikti Zandvero kapavietėje.

2022 m. duomenimis, Lėbartų kapinėms sparčiai pildantis, buvo likę apie 5 proc. laisvų vietų, todėl ieškota sklypo išplėtimui.

Žymių žmonių kapai

Erdmonas Simonaitis (1888–1969), Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas
Algimantas Andreika (1950–2000), disidentas
Jonas Tatoris (1925–2004), menotyrininkas, architektūros istorikas
Vytautas Majoras (1930–2006), tautodailininkas
Alfonsas Žalys (1929–2006), Seimo narys, signataras
Rolandas Janavičius (1970–2007), pop muzikos atlikėjas
Jonas Lalas (1928–2007), teatro aktorius.
Alvydas Lukoševičius (1956–2008), muzikos atlikėjas, kulinaras
Algis Kliševičius (1950–2008), grafikas, kaligrafas
Albertas Liukpetris (1939–2010), Lietuvos TV žurnalistas
Valentinas Klimas (1958–2011), Lietuvos TV žurnalistas
Romualdas Ignas Bloškys (1936–2013), pedagogas, Seimo narys
Arūnas Mėčius (1965–2013), dailininkas, knygų iliustratorius
(1925–2013), pedagogas, politikas
Petras Alfredas Gužas (1933–2013), dailininkas, pedagogas
Viktoras Pivrikas (1950–2013), gydytojas, politikas
Petras Januška (1941–2013), chorvedys, pedagogas
Antanas Andrius Bielskis (1937–2014), inžinierius radiotechnikas, pedagogas
Gediminas Purlys (1948–2014), chorvedys, pedagogas
Elena Gaigalaitė (1933–2015), teatro ir kino aktorė
Robertas Varnas (1930–2015), chorvedys, pedagogas
Jonas Kasnauskas (1932–2018), chorvedys, pedagogas
Eugenijus Ostapenko (1976–2021), popmuzikos atlikėjas
Povilas Gaidys (1937–2021), teatro režisierius, aktorius
Dionyzas Varkalis (1934–2022), muziejininkas, visuomenės veikėjas
Irina Rozova (1958–2023), žurnalistė, politinė bei visuomenės veikėja
Nelė Gricienė-Narbutaitė (1937–2023), choro dirigentė ir pedagogė
Julius Malelė (1932–2023), imtynininkas, treneris
Jonas Kantautas (1940–2024), poetas, publicistas

Šaltiniai

Lėbartų kapinės
Klaipėdoje – didžiausios Lietuvoje skaitmenizuotos kapinės
Klaipėdos krematoriumo veiklos startas – dar šiemet
„Partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Partizanų kapavietė Lėbartų kapinėse gargzdumuziejus.lt
Didžiuosiuose miestuose kremavimas taps neišvengiamas
Suskaitmenintos Klaipėdos kapinės
Jurga Petronytė. Nuspręsta, kur bus perlaidoti Zandvero kaimo mirusieji. 2019-03-06, Delfi.lt (tikrinta 2024-04-19).
Kapinėms siūlo Kretingos rajono žemes
„A. Žalio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

Klaipėdos miesto kapinių informacijos ir duomenų valdymo sistema

[1] Lėbartų kapinės

[del-2] Klaipėdoje – didžiausios Lietuvoje skaitmenizuotos kapinės

[3] Klaipėdos krematoriumo veiklos startas – dar šiemet

[4] „Partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[5] Partizanų kapavietė Lėbartų kapinėse gargzdumuziejus.lt

[6] Didžiuosiuose miestuose kremavimas taps neišvengiamas

[7] Suskaitmenintos Klaipėdos kapinės

[8] Jurga Petronytė. Nuspręsta, kur bus perlaidoti Zandvero kaimo mirusieji. 2019-03-06, Delfi.lt (tikrinta 2024-04-19).

[9] Kapinėms siūlo Kretingos rajono žemes

[10] „A. Žalio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.