Diula veng Gyula miestas pietryčių Vengrijoje Bėkėšo medėje 15 km į pietryčius nuo Bėkėščabos prie Baltojo Kerešo upės 5

Diula (veng. Gyula) – miestas pietryčių Vengrijoje, Bėkėšo medėje, 15 km į pietryčius nuo Bėkėščabos, prie Baltojo Kerešo upės, 5 km nuo Rumunijos sienos. Plentai į Bėkėščabą, , . Vystoma maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonė, turizmas. Apylinkėse trykšta šarminės (72 °C temperatūros) mineralinės versmės, įsteigtos gydyklos (gydomas reumatas, judėjimo ir atramos organų, ginekologinės, virškinamojo trakto ligos). Yra Diuloje gimusio kompozitoriaus memorialinis muziejus (jame vyksta kasmetinis muzikos festivalis).

Diula veng. Gyula

Diulos centras

Diula 46°39′0″ š. pl. 21°17′0″ r. ilg. / 46.65000°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 46.65000; 21.28333 (Diula)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Vengrija
Medė	Bėkėšas

Gyventojų (2017)	30 004

Vikiteka	Diula

Kirčiavimas	Diulà

Išlikusi XV–XVI a. gotikinė Diulos pilis su parku, gotikinė parako saugykla (1500 m.), Švenčiausiosios Trejybės (1738 m.), katalikų (1777 m.), evangelikų reformatų (1797 m.), stačiatikių (1812 m.), neoklasicistinė Jožefvarošo (1866 m.) bažnyčios, pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios griuvėsiai (XV a.) su sodu. Gausu kito XVIII a. pab. – XIX a. architektūros paveldo (kepykla, barokinė rotušė , Alamaši rūmai, neoklasicistiniai jojimo mokyklos ir Policijos departamento pastatai, našlaičių prieglauda, prefektūra, biblioteka).

2011 m. 83,4 % miesto gyventojų buvo vengrai, 3,1 % – rumunai, 3,1 % – vokiečiai, 0,5 % – čigonai.

Istorija

1313 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Diulos vienuolynas (Julamonustra), o 1332 m. – šalia jo esanti gyvenvietė. 1566–1694 m. Diula buvo užimta turkų, daugelis vietos vengrų buvo priversti pasitraukti. XVIII a. vietos žemvaldys Janošas Harukernas pakvietė vokiečių ir rumunų į savo žemes. Miestas ėmė augti, XX a. išpopuliarėjo kaip kurortas.

Galerija

Diulos pilis
Ferenco Erkelio namas-muziejus
Rotušė
Miesto fontanas

Šaltiniai

Gyula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[1] Gyula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004