Graikijos pilietinis karas

Graikijos pilietinis karas
Graikijos žemėlapis
Data 1946–1949 m. Vieta Graikija Rezultatas Nacionalinės armijos pergalė
Konflikto šalys
Graikijos nacionalinė armija Remia: Didžioji Britanija (iki 1947 m.) JAV (nuo 1947 m. iki pabaigos)	Graikijos demokratinė armija Nacionalinis išlaisvinimo frontas (Makedonija) Remia: Jugoslavija Bulgarija Albanija
Vadovai ir kariniai vadai
,	,
Pajėgos
150 000	50 000
Nuostoliai
Graikijos armijos, laivyno ir oro pajėgų nuostoliai 1945 m. rugpjūčio 16 d. iki 1951 m. gruodžio 22 d.: 15 268 žuvę 37 255 sužeisti 3 843 dingę 865 dezertyravo Graikų žandarmerijos nuostoliai nuo 1944 m. gruodžio 1 d. iki 1951 m. gruodžio 27 d.: 1 485 žuvę 3 143 sužeisti 159 dingę.
Apie 1 mln. žmonių karo metu buvo laikinai perkelti.

Graikijos pilietinis karas vyko 1946–1949 m. tarp Vyriausybės pajėgų, kurioms paramą teikė Didžioji Britanija, o vėliau JAV, bei Graikijos Demokratinės Armijos, karinės Graikijos Komunistų Partijos šakos, ir buvo poliarizuotų dešiniųjų ir kairiųjų grupuočių kovos dėl valdžios rezultatas.

Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija
Rytų Romos imperija
Bizantijos imperija:
Justinianai > > Isaurai > > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai
Frankokratija:
Lotynų imperija, , , , , , , Jūrinė Venecija
Osmanų imperija
Rumelijos, , ejaletai
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Pirmoji karo fazė buvo 1942–1944 m. per nacių okupaciją. Kai Graikijos vyriausybė tremtyje negalėjo paveikti situacijos tėvynėje, atsirado įvairios pasipriešinimo grupuotės, iš kurių svarbiausia buvo Nacionalinis Išvadavimo Frontas (EAM), kurį valdė komunistai. Nuo 1943 m. rudens nesutarimai tarp grupuočių sukėlė surėmimus, kurie vyko iki 1944 m. pavasario, kai buvo pasiektas susitarimas ir suformuota vieninga vyriausybė su 6 komunistinių pažiūrų ministrais. Antroji fazė buvo 1944 m. gruodį, kai šalis buvo išvaduota. EAM kariniu požiūriu valdžiusi visą Graikiją, pasipriešino britų remiamai vyriausybei tremtyje ir bandė perimti Atėnų kontrolę. EAM pralaimėjimas užbaigė jos įtaką: ELAS buvo nuginkluota, EAM tęsė veiksmus kaip daugpartinė organizacija. Tačiau įtampa išliko ir susidūrimai tarp kairiųjų ir dešiniųjų tesėsi. Per trečiąją fazę 1946–1949 m. komunistų partizanai, remiami naujai susikūrusių šiaurinių komunistinių šalių (Albanija, Jugoslavija, Bulgarija), kovėsi su tarptautinės bendruomenės pripažinta Graikijos vyriausybe, kuri buvo suformuota po rinkimų, kuriuos komunistai boikotavo.

Išnašos

1. Γενικόν Επιτελείον Στρατού, Διεύθυνσις Ηθικής Αγωγής, Η Μάχη του Έθνους, Ελεύθερη Σκέψις, Athens, 1985, pp. 35-36
2. Γενικόν Επιτελείον Στρατού, p. 36
3. Γιώργος Μαργαρίτης, Η ιστορία του Ελληνικού εμφυλίου πολέμου