Šnekta savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina vartojama tam tikroje teri

Šnekta – savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina, vartojama tam tikroje teritorijoje. Pavyzdžiui, pagal dvigarsių an, am, en, em siaurinimą ir kirčio iš galūnės atitraukimo intensyvumą pietų žemaičių patarmė skirstoma į raseiniškių ir varniškių šnektas.K. Jauniaus 1924 m. išleistame „Lietuvių kalbos žodyne“ pirmą kartą pavartotas terminas šnekta, šiame žodyne pateikta apie 100 miestelių, kaip šnektų centrų, santrumpų. Už šnektą smulkesnis dialektologinis vienetas yra pašnektė.

Išnašos

Redaktorė T. Paulauskytė (2013-06-03, red. 2019-01-10). „Šnekta“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-03-14. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 107–112. ISBN .
Pašnektė: reikšmė, Nuoroda tikrinta 2022-08-03

[VLE-1] Redaktorė T. Paulauskytė (2013-06-03, red. 2019-01-10). „Šnekta“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-03-14. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[2] Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 107–112. ISBN .

[3] Pašnektė: reikšmė, Nuoroda tikrinta 2022-08-03