Viktoras Radovičius

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Viktoras Radovičius (1919 m. lapkričio 28 d. Abchazija – 1982 m. liepos 30 d. Vilnius) – Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas.

Viktoras Radovičius, XX-o a. 50-ieji metai

Viktoras Radovičius

Studijos

Gimė Abchazijoje, Suchumio raj. Vladimirovkos kaime. 1924 m. kartu su šeima persikėlė į Rostovą prie Dono, kur be vidurinės mokyklos lygiagrečiai mokėsi muzikos mokykloje (1929–1938 m.). 1938 metais sėkmingai įstojo į Maskvos konservatoriją, į Davido Oistracho smuiko klasę. Karo metais dirbo smuikininku įvairiose vietovėse – Rostove prie Dono, Podolės Kamenece, Bratislavoje (Slovakija).

1945 m. grįžo į Maskvą ir tęsė studijas pas Davidą Oistrachą. Studijuodamas dirbo Maskvos Centrinio vaikų teatro orkestro koncertmeisteriu (1945–1948 m.). Baigęs 1948 m. prof. Davido Oistracho smuiko klasę, iki 1950 m. buvo Šiaurės Osetijos muzikos mokyklos dėstytojas ir simfoninio orkestro artistas.

Balys Dvarionas, Aleksandras Livontas, Davidas Oistrachas, Viktoras Radovičius, XX-o a. 70-ieji metai

Veikla Lietuvoje

Mariam Azizbekova, Viktoras Radovičius, Davidas Oistrachas, Audronė Vainiūnaitė, 1960 metai

Viktoras Radovičius, XX a. 80-ieji metai

1950 m. rugpjūčio mėnesį pagal TSRS Meno reikalų komiteto paskyrimą jo sutuoktinei pianistei Mariam Azizbekovai Viktoras Radovičius kartu su ja atvyko į Lietuvą. Kelerius metus dirbo Radijo simfoninio orkestru artistu. Nuo pat atvykimo į Lietuvą dirbo Vilniaus dešimtmetėje mokykloje mokytoju, o nuo 1952 metų ir Lietuvos konservatorijos dėstytoju.

Dalyvaudavo kameriniuose ansambliuose su Mariam Azizbekova, altininku Jurgiu Fledžinsku, violončelininku Michailu Šenderovu, klarnetininku Algirdu Budriu. Jo duetams su sutuoktine yra sukūrę pjesių kompozitoriai Vytautas Barkauskas, Viktoras Paukštelis, kiti. Šių kūrinius atlikdavo pirmą kartą. Lietuvos radijo ir televizijos muzikos archyve turima garso įrašų.

Lietuvos kameriniame orkestre

1960 metais talkino Sauliui Sondeckiui steigti Lietuvos kamerinį orkestrą, buvo jo primarijus (pirmasis smuikas) ir solistas, su orkestru dalyvavęs daugelyje gastrolių užsienio šalyse. Muzikologė Dana Palionytė rašė: „Orkestro koncertmeisteris yra respublikos nusipelnęs artistas Viktoras Radovičius, TSRS liaudies artisto D.Oistracho mokinys, LTSR Valstybinėje konservatorijoje einantis profesoriaus pareigas. Per dvidešimt dvejus pedagoginio darbo metus Lietuvoje jis yra parengęs daug puikių smuikininkų, ne kartą sėkmingai atstovavusių mūsų respublikai regionaliniuose konkursuose, Visasąjunginėse perklausose, atsakinguose jaunųjų atlikėjų konkursuose, o dabar produktyviai dirbančių lietuvių koltūros labui. Tai R.Čekuolis, N.Medekšaitė, L.Gordonaitė, V.Jagėlaitė… Pirmuosius kūrybinius žingsnius V.Radovičiaus vadovaujama žengė ir viena gabiausių respublikos smuikininkių, Maskvos konservatorijos prof. D.Oistracho klasės absolventė A.Vainiūnaitė. Didelis pedagoginis bei koncertinis V.Radovičiaus patyrimas yra labai naudingas grupinėse repeticijose. Talentingo smuikininko pastabos, ugdant artistų profesinį meistriškumą, patarimai intonacinio švarumo, ansambliškumo klausimais visuomet taiklūs, motyvuoti, išsamūs. Smuikininkas niekada neatsisako patarti dirigentui ir, reikalui esant, pavaduoti jį repeticijų metu“ (Dana Palionytė. Lietuvos TSR kamerinis orkestras. Vilnius,Vaga, 1972 m, p. 16-17).

LTSR nusipelniusio artisto vardas V.Radovičiui buvo suteiktas 1964 metais. 1966 m. suteiktas docento, o 1979 m. profesoriaus vardas.

Pedagogas

Profesorius pasižymėjo nepaprastu kruopštumu ir reiklumu darbe su studentais, siekė tiesiog griežimo technikos idealo. Tam nepaisė oficialių darbo valandų. Rūpestingai lavino studentų muzikinį skonį, drauge su jais klausėsi ir analizavo pasaulio įžymiųjų smuikininkų garso įrašus. Pas Viktora Radovičių mokėsi daug garsių Lietuvos smuikininkų ir pedagogų: , , Petras Kunca, Jurgis Dvarionas, , , Hiacetonas (Atis) Bankas, Aleksandras Štarkas, , , , , Rusnė Mataitytė, , ir kiti. Daug metų Lietuvos kamerinio orkestro smuikų grupę sudarė jo auklėtiniai.

Viktoras Radovičius dažnai skaitydavo mokslinius pranešimus bei teikė konsultacijas griežimo smuiku dėstymo metodikos klausimais, būdavo kviečiamas į įvairių egzaminų bei konkursių žiuri tiek Lietuvoje, tiek kitose tuometėse respublikose.

Sūnus Jurijus Radovičius (1951 m.), dukra Tatjana Radovič (1956 m.).

Šaltiniai

1. Mariam Azizbekova. Viktoras Radovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011