Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

54°21′29″š. pl. 24°50′27″r. ilg. / 54.357956°š. pl. 24.840696°r. ilg. / 54.357956; 24.840696

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Varėnos
Savivaldybė	Varėnos rajonas
Gyvenvietė	Valkininkai
Statybinė medžiaga	akmenų ir plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1837 m.
Stilius	klasicizmas

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Valkininkų miestelyje.

Istorija

Seniausia žinoma Valkininkų bažnyčios 1555 m. fundacija. 1611 m. inventoriuje minima prie turgavietės naujai pastatyta bažnyčia. 1635–1650 m. Valkininkuose pastatytas mūrinis vienuolynas su bažnyčia.

1655 m. parapinė bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Vietoje 1772 m. sudegusios parapinės bažnyčios pastatyta laikina, kurią 1818 m. sausio 17 d. audra sugriovė. Pamaldos perkeltos į kapų koplyčią. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.

Parapinei bažnyčiai 1822 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Kuklių ir Puodžių kaimai. Vienuolynas turėjo jurisdiką Valkininkuose ir Kuršių kaimą. Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė ir pavertė kareivinėmis. Vienuolyno bažnyčia 1832–1837 m. naudojosi parapijiečiai. Po 1837 m. valdžia ją pertvarkė į stačiatikių kariuomenės cerkvę, 1883 m. perstatė į viešą cerkvę. 1941–1944 m. čia buvo karo belaisvių stovykla. 1944 m. hitlerininkai pastatą susprogdino.

1822–1837 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1854 m. konsekravo vyskupas . Dar 1881 m. prašyta leidimo padidinti parapinę bažnyčią. Valdžia neleido, o kleboną V. Živoronoką už aukų rinkimą iškėlė iš Valkininkų. 1885 m. parengtas naujas bažnyčios padidinimo projektas. Vėl neleista statyti, nes bažnyčia savo išvaizda būtų nustelbusi stačiatikių cerkvę. 1895–1898 m. bažnyčia padidinta.

Valkininkuose 1884–1892 m. klebonavęs Silvestras Gimžauskas (1844–1897) skųstas valdžiai dėl lietuviškos spaudos platinimo, dėl jo nepageidautinos įtakos valdinei mokyklai. Jam buvo iškeltos kelios bylos. Valdžiai pareikalavus S. Gimžauskas iš Valkininkų pašalintas. Nuo 1918 m. klebonavęs Jonas Karvelis (1874–1933) Lenkijos valdžios persekiotas, 1927 m. suimtas ir ištremtas į nepriklausomą Lietuvą.

1944 m. Valkininkų klebonas išprašė nacių leisti palaidoti Pirčiupių kaimo aukas. Vėliau jis vadovavo vietinei pogrindžio organizacijai „Lietuvos partizanų sąjunga“. 1946–1949 m. klebonavęs persekiotas, baustas už vaikų katekizaciją. Klebonui Algimantui Keinai valdžia 1970 ir 1973 m. trukdė remontuoti bažnyčią.

2011–2021 m. bažnyčioje tarnavo kunigas Bronius Krakevičius, 2021–2023 m. – kunigas Algis Vaickūnas. Nuo 2023 m. bažnyčioje tarnauja kunigas Almantas Kibirkštis.

Architektūra

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su priestatu. Vidus 3 navų. Šventoriuje palaidoti Valkininkų klebonai (1865–1918), Nikodemas Mykolas Abaravičius (1878-1945) ir kraštotyrininkas Pranas Bieliauskas (1883–1957). Šventoriaus tvora akmenų mūro.