Antanas Jonynas

Antanas Jonynas
Gimė	1923 m. gruodžio 14 d. Alytus
Mirė	1976 m. liepos 5 d. (52 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Ignas Jonynas
Motina	Morta Jonynienė
Sutuoktinis (-ė)	Stasė Jonynienė
Vaikai	Antanas, Rūta, Dalia, Jonas, Salomėja, Stasys
Veikla	rašytojas, spaudos darbuotojas
Partija	1955 m. SSKP
Alma mater	Maksimo Gorkio Literatūros institutas

Antanas Jonynas (1923 m. gruodžio 14 d. Alytuje – 1976 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas.

Biografija

1933–1940 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje. 1940 m. po sunkios ligos apako. Kauno aklųjų institute išmoko Brailio rašto, susipažino su aklųjų švietimu. 1944 m. baigė . 1944–1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 1951–1952 m. Maksimo Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje.

1944–1951 m., 1952–1954 m. ir 1962–1963 m. LSSR aklųjų draugijos pirmininkas, 1963–1964 m. draugijos leidyklos direktorius. 1954–1962 m. su pertraukomis dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“, žurnalo „Pergalė“ redakcijose. 1958–1959 m. žurnalo „Moksleivis“ redaktorius. 1958–1959 m. kandidatas į LKP CK narius. 1969–1970 m. LSSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas.

Kūryba

1942–1945 m. eilėraščiuose (rinktinė „Rugsėjo pilnatis“, 2003 m.) ryški neoromantikų poetika. Pilietiniuose eilėraščiuose (rinkiniai: „Kovotojų dainos“, 1949 m., „Kad klestėtų žemė“, 1952 m., „Apmąstymai“, 1957 m., „Pasiryžimo metas“, 1973 m., „Su širdies mandatu“, išl. 1978 m.) vyrauja sovietinės tikrovės aukštinimas, oratorinis, tezinis stilius.

Parašė eiliuotą laišką „Draugui Stalinui“ (su Juozu Macevičium, 1950 m., pavadinimu „Laiškas vadui“, 1952 m.), eiliuotų apybraižų ir reportažų (rink. „Pavasarėjančiais arimais“, su J. Macevičium, 1957 m.), satyrinių eilėraščių (rinkinys „Pernykštis sniegas“, su Kostu Kubilinsku, 1957 m.), satyrinių apysakų („Paskutinė vakarienė“, 1962 m., „Žinok, ką pasakys vyriausiasis“, su Juozu Požėra, 1962 m., „Šventieji žiedžia puodus“, 1965 m.), filmo „Svetimi“ scenarijų (su J. Požėra, 1962 m., rež. Marijonas Giedrys), publicistikos (rinkinį „Žmogiškoji reabilitacija“, išl. 1979 m.), literatūros kritikos (rinkinys „Prie gyvo šaltinio“, išl. 1978 m.), kūrinių vaikams ir jaunimui.

Antano Jonyno poezijos išleista ir rusų kalba.

Įvertinimas

• 1973 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
• 1974 m. LTSR valstybinė premija

Atminimo įamžinimas

• 1989 m. Alytuje, Liškiavos g. 17 atidarytas Antano Jonyno memorialinis muziejus
• Jo garbei pavadinta gatvė Alytuje
• Poeto A. Jonyno vardu pavadinta Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 192 psl.
2. . Antanas Jonynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 128-129
3. http://www.muziejai.lt/alytus/jonyno_memorialinis_muziejus.htm

Literatūra

• V. Toločka. Antanas Jonynas: Bibliografija, 1943–1980, Vilnius, 1983 m.
• J. Riškutė. Antanas Jonynas, Vilnius, 1988 m.
• Visuotinė Lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2005 m.

Nuorodos

• A. Jonyno memorialinis muziejus 2007-09-17 iš Wayback Machine projekto.