Laiptai į dangų

„Laiptai į dangų“ – 1966 m. Lietuvos kino studijoje pagal to paties pavadinimo M. Sluckio romaną sukurtas meninis filmas. Nespalvotas. Plačiaekranis. Trukmė – 96 min.

Kūrybinė grupė

• Scenarijaus autoriai – Mykolas Sluckis, Raimondas Vabalas;
• Režisierius – Raimondas Vabalas;
• Operatorius – Jonas Gricius;
• Dailininkai – Algirdas Ničius, Jeronimas Čiuplys;
• Kostiumų dailininkė – Juzefa Čeičytė;
• Kompozitorius – Vytautas Barkauskas;
• Garso operatorius – .

Vaidina

• Vaclovas Blėdis – Petras Indriūnas;
• Irena Garasimavičiūtė – Anelė Indriūnienė;
• Gražina Balandytė – Ramunė, jų duktė;
•  – Jaunius;
• Eugenija Pleškytė – Ingrida Šatkauskienė;
• Mamertas Karklelis – Aleksynas, valsčiaus tarybos pirmininkas;
• Laimonas Noreika – jo brolis, redaktorius;
• Balys Barauskas – Merkys;
• Henrikas Kurauskas – Šatkauskas;
• Rolandas Butkevičius – viršila;
• taip pat Kazys Vitkus, , Juozas Jaruševičius, Petras Likša, ir kiti.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmas pasakoja apie dramatišką ir skausmingą pokario Lietuvos tikrovę. 1948 metai. Kaimuose įsitvirtinusi sovietų valdžia aršiai kovojo su „buržuaziniais nacionalistais“, kuriuos lietuviai vadino „miško broliais“. Dėmesio centre – Indriūnų šeimos, žmonių, kurių sąmonė suformuota šimtmetinės baudžiavos likimas.

Šeima išyra, nes jos nariai atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Vyresnės dukters vyras, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, aršus tarybų valdžios priešas. Jaunesnioji sesuo Ramunė susieja savo likimą su komjaunuoliu Jauniumi. Šiame filme itin ryškūs abiejų moterų charakteriai: rūpestingos, nuolankiai vyrų politiką primančios motinos ir maištingos jaunos dukters Ramunės, kuri bando laužyti patriarchalinės šeimos kanonus, kurios charakteris nėra linkęs taikytis; vyresnioji sesuo, priešingai, – pragmatiška vilioklė, flirtuojanti ir su komunistais, ir su partizanais.

Apdovanojimai

• 1967 m. – VIII Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalio Kišiniove pagrindinis prizas „Didysis gintaras“; prizas už geriausią vyro vaidmenį V. Blėdžiui;
• 1968 m. – III-čiojo sąjunginio kino festivalio Leningrade premija už vaizdinį sprendimą, diplomai dailininkams J. Čiupliui ir A. Ničiui;
• 1968 m. – LTSR Valstybinė premija režisieriui R. Vabalui ir aktoriui V. Blėdžiui.

Nuorodos

• Filmo ištraukos