Karalienės liūnas

Karalienės liūnas
Liūnas vasarą
Karalienės liūnas
Koordinatės	55°29′29″š. pl. 25°03′30″r. ilg. / 55.49142°š. pl. 25.05836°r. ilg. / 55.49142; 25.05836
Vieta	Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija	Anykščių seniūnija
Plotas	0,253 ha
Registro Nr.	0310300010004 (identifikavimo kodas)

Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką.

Rodyklė vandens turistams, plaukiantiems Šventąja

Tiltelis per upokšnį, jungiantį Šventąją su liūnu

Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios senvagėje. Debitas 1–2 l/s. Šaltinio vanduo gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis. Mineralizacija siekia 350–400 mg/l.

Geologinis aprašymas

Karalienės liūnas yra Šventosios upės slėnio dešiniosios pusės viršsalpinėje prie pat stataus slėnio šlaito (papėdėje), kurio aukštis >20 m. Šios viršsalpinės terasos aukštis apie 65 m. Aukščių skirtumas tarp Karalienės liūno ir vietinės siekia apie 3,5 m.

Uolienos, iš kurių į Karalienės liūną srūva požeminis vanduo, greičiausiai yra tarpmoreninės smėlingos uolienos Šventosios upės slėnio šlaito apačioje ir aliuvinis įvairiagrūdis smėlis. Vadinasi, į Karalienės liūną nuolatos suteka tarpmoreninių vandeningų horizontų ir gruntinis vanduo.

Šaltinis yra krentantis, išsklaidytas netaisyklingos formos pelkėje (vienas galas susiaurėjęs), jos matmenys: ilgis – apie 45 m, plotis – iki 30 m, gylis – 6-7 m, plotas – apie 0,14 ha. Tai išlikęs Šventosios upės senvagės fragmentas su vietomis klampiais krantais. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka mažu upokšniu per griovį į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje.

Karalienės liūno debitas, išmatuotas 1989 m. liepos 13 d. paraboliniu slenksčiu nuotėkio upokšnyje (griovyje) už 10 m nuo Karalienės liūno krašto buvo 1,56 l/s, arba 134,78 m³ per parą.

Šaltinio vanduo yra melsvai žalsvas (pavasarį – bespalvis), skonis kaip pelkės vandens. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens (priedugninio jo sluoksnio) temperatūra siekia 9,5 °C (1990.08.14 duomenys).

Liūno dugnas tamsus, dumblėtas, iš jo nutekančio upokšnio vagoje yra rusvų apnašų.

Pagrindiniai duomenys

Šaltinio duomenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:

• plotas – 0,253 ha
• debitas – 1,56 l/s
• bendra vandens mineralizacija – 619,0 mg/l

Legendos

Pasakojama, kad šioje vietoje į liūno gelmes nugarmėjusi karalienė kartu su savo karieta, varoma obuolmušių žirgų. Kita legenda byloja, kad vaidilutė kūreno deivės Mildos aukurą ir nusiskandino, kadangi nenorėjo krikštytis.

Galerija

• Nuoroda į liūną Ažuožeriuose, kryžkelėje prie paskenduolės Veronikos stogastulpio
• Aikštelė pakeliui žemyn į slėnį, link liūno
• Poilsio aikštelė liūno pakrantėje
• Informacinis stendas lankytojams apie Karalienės liūną

Šaltiniai

1. Karalienės liūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
2. Saugomų teritorijų valstybės kadastras stk.am.lt
3. Nuo Medžių lajų tako veda naujas dviračių takas welovelithuania.com

Nuorodos

Vikiteka: Karalienės liūnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Šaltinis „Karalienės liūnas“ 2022-09-21 iš Wayback Machine projekto. anyksciurp.lrv.lt