Prancūziškoji gynyba

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Prancūziškoji gynyba
Ėjimai	1. e4 e6
	C00-C19
Sukurta	1834
Pavadinimo kilmė	Korespondencinių šachmatų mačas Londonas - Paryžius
Motininis debiutas	Karaliaus pėstininko debiutas

Prancūziškoji gynyba - vienas seniausių šachmatų debiutų, priskiriamas pusiau atvirųjų debiutų grupei. Debiuto ėjimai:

1. e4 e6

Pagrindinis debiuto trūkumas juodiesiems - baltalaukį rikį nelengva išvesti. Aukšto lygio žaidime baltieji visada atsako ėjimu 2. d4, po kurio dažniausiai seka 2…d5. Tačiau vietoj 2.d4, dauguma mėgėjų atsako 2.Žf3 (Atviroje partijoje 1. e4 e5 ėjimas 2.Žf3 turi didesnę reikšmę: užpuolamas pėstininkas e5) arba Žc3. Taip pat žaidžiamas Čigorino variantas 2.Ve2. Alternatyvos ėjimui 2…d5 yra 2…c5 (Franco-Benoni gynyba), 2…f5?! (Kingstono gynyba) ir 2…Žf6 (Viduržemio gynyba). Vis dėlto 90 % partijų šiame debiute pasitaiko 2. d4 d5

Pozicija po 2.d4 d5

Pagrindinis variantas (3.Žc3)

Pagrindinis variantas

Maždaug 40 % partijų šiame debiute prasideda ėjimais 1. e4 e6 2. d4 d5 3. Žc3, todėl ėjimas 3.Žc3 laikomas pagrindiniu variantu. Dažniausi atsakymai į šį ėjimą yra klasikinis variantas (3…Žf6), Rubinšteino variantas (3…de) bei Vinaverio variantas (3…Rb4).

Klasikinis variantas (3…Žf6)

Klasikinis variantas

Dažniausiai pasitaikantis tęsinys po 3.Žc3 yra 3…Žf6. Baltieji gali tęsti 4.e5 (Šteinico variantas), tačiau po 4…Žbd7 juodieji ruošiasi kontraatakai c7-c5, o baltieji negali atremti spaudimo paeidami c2-c3, nes šiame langelyje stovi žirgas. Taigi geriau 4.Rg5, ruošiant ėjimą e4-e5 ir taip užpuolant surištą žirgą. Dažnas tęsinys po 4.Rg5 yra 4…de (Burno variantas, pavadinta vardu.), po neretai kurio seka 5.Žxe4 Re7 6.Rxf6 Rxf6 7.Žf3 Žd7 (arba 7…0-0). Taip dažnai pat pasitaiko 4…Re7 bei 4…Rb4.

Rubinšteino variantas (3…de)

Rubinšteino variantas

Variantas pavadintas vardu. Beveik visada po to seka ėjimas 4.Žxe4, todėl vietoj 3.Žc3 galima žaisti 3.Žd2 (Tarašo variantas). Baltieji turi puikų išsivystymą ir daug erdvės centre, kurį juodieji stengiasi išardyti žaisdami c7-c5.

Vinaverio variantas (3…Rb4)

Vinaverio variantas

Šis variantas, pavadintas meistro Simono Vinaverio vardu, - viena pagrindinių prancūziškosios gynybos sistemų. Maždaug nuo XX a. vidurio tai buvo populiariausias atsakymas į 3.Žc3, bet apie 1980-uosius klasikinis variantas tapo populiaresniu. Ėjimas 3…Rb4 suriša žirgą ant langelio c3, paliekant pėstininka e4 neapgintą. Baltieji dažniausiai patraukia pėstininką į 4.e5, nes tai saugesnis langelis ir gaunama erdvės. Juodieji dažniausiai atsako ėjimu 4…c5. Po to dažniausiai seka 5.a3 Rxc3+ 6.bxc3.

Kiti tęsiniai po 2.d4 d5

Pasikeitimo variantas (3. ed ed)

Pasikeitimo variantas

Pasikeitimo variantas buvo populiarus XIX a., bet vėliau buvo atmestas. Garis Kasparovas bandė šį variantą, bet vėliau perėjo prie 3.Žc3. Baltieji palengvina juodųjų žaidimą, leisdami jiems išvesti baltalaukį rikį. Baltieji dažniausiai žaidžia c4, norėdami užvaldyti centrą. Vis dėlto šis variantas žaidžiamas retai, nes manoma, kad yra per silpnas baltiesiems.

Stūmimo variantas (3.e5)

Stūmimo variantas

Kaip ir pasikeitimo variantas, stūmimo variantas buvo dažnai žaidžiama ankstyvosiomis šios gynybos išpopuliarėjimo dienomis. Tačiau maždaug nuo 1980-ųjų metų jo populiarumas išblėso, nors jis dar matomas aukšto lygio žaidime, priešingai nuo pasikeitimo varianto. Variantas dažniausiai tęsiamas ėjimais 3…c5 4.c3 Žc6 5.Žf3. Ankstyvame XX amžiuje vietoj 3…c5 buvo bandytas ėjimas 3…b6, bandant fianketuoti suvaržytą rikį.

Po 5.Žf3 pagrindiniai tęsiniai yra 5…Vb6 bei 5…Rd7. Ėjimo 5…Vb6 idėja - didinti spaudimą laukeliui d4, o dar užpuolamas laukelis b2, todėl baltųjų juodalaukis rikis negali laisvai judėti bei ginti laukelio d4 dėl b pėstininko praradimo. Toliau dažniausiai žaidžiama 6.a3 (ruošiant 7.b4 ir valdovės sparne gauti daugiau erdvės) arba 6.Re2. Į 6.a3 baltieji atsako ėjimu 6…c4, besiruošdami kirsti prasilenkiant, jei paeinama 7.b4.

Tarašo variantas (3.Žd2)

Tarašo variantas

Tarašo variantas yra 3.Žd2. Pavadintas didmeistrio Zigberto Tarašo vardu. Šiuo metu Tarašo variantą nuo XX a. septinto dešimtmečio propaguoja Anatolijus Karpovas. Kartais šis debiutas pereina į Rubinšteino variantą. Tačiau šis variantas nėra pakankamai aktyvus, žirgas blokuoja baltųjų juodalaukį rikį bei nepuola baltųjų figūrų (silpnai kontroliuoja centrą).

ECO lentelė

skyrė šiam debiutui ECO kodus nuo C00 iki C19:

• C00 - 1.e4 e6 be 2.d4 (pvz., Čigorino variantas 2.Ve2)
• C01 - 2.d4 d5 (įskaitant pasikeitimo variantą)
• C02 - 3.e5 (Stūmimo variantas)
• C03 - 3.Žd2 (įskaitant 3…Re7; C03-C09 skirti Tarašo variantui)
• C04 - 3.Žd2 Žc6 (Gvimardo variantas)
• C05 - 3.Žd2 Žf6
• C06 - 3.Žd2 Žf6 4.e5 Žfd7 5.Rd3
• C07 - 3.Žd2 c5 (įskaitant 4.ed Vxd5)
• C08 - 3.Žd2 c5 4.ed ed
• C09 - 3.Žd2 c5 4.ed ed 5.Žgf3 Žc6
• C10 - 3.Žc3 (įskaitant Rubinšteino variantą 3…dxe4)
• C11 - 3.Žc3 Žf6 (įskaitant Šteinico variantą 4.e5; C11-C14 skirta klasikiniam variantui)
• C12 - 3.Žc3 Žf6 4.Rg5 (įskaitant MakKečono variantą 4…Rb4)
• C13 - 3.Žc3 Žf6 4.Rg5 de (Burno variantas)
• C14 - 3.Žc3 Žf6 4.Rg5 Re7
• C15 - 3.Žc3 Rb4 (C15-C19 skirta Vinaverio variantui)
• C16 - 3.Žc3 Rb4 4.e5
• C17 - 3.Žc3 Rb4 4.e5 c5
• C18 - 3.Žc3 Rb4 4.e5 c5 5.a3 (įskaitant armėniškąjį variantą 5…Ra5)
• C19 - 3.Žc3 Rb4 4 e5 c5 5.a3 Rxc3+ 6.bc Že7 7.Žf3 (arba 7.a4)