Pranas Skardžius

Pranas Skardžius
Pranas Skardžius 1925 m.
Gimė	1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius
Mirė	1975 m. gruodžio 18 d. (76 metai) , Arkanzaso valstija, JAV
Veikla	kalbininkas
Alma mater	Kauno universitetas

Pranas Skardžius (1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius – 1975 m. gruodžio 18 d. , Arkanzaso valstija, JAV) – Lietuvos kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę kalbininkai.

Biografija

Baigė Panevėžio gimnaziją. Nuo 1923 m. studijavo Kauno universitete, vėliau, prof. K. Būgai mirus – Leipcigo universitete, kur lituanistiką dėstė Jurgis Gerulis.

Studijuodamas Lietuvos universitete buvo J. Jablonskio raštininkas. Nuo 1930 m. Kauno universiteto dėstytojas, docentas, nuo 1939 m. profesorius. Humanitarinių mokslų fakultete dėstė istorinius lietuvių kalbos dalykus – istorinę gramatiką, kalbos istoriją, taip pat dialektologiją, prūsų kalbą, kurie buvo privalomi visiems studentams lituanistams. Be to, dėstė bendrinę kalbą, privalomą visiems to fakulteto studentams, ir kai kuriuos slavistikos dalykus. Kartu jis pradėjo redaguoti fakulteto kalbotyrinį leidinį „“, kurio 1930–1940 m. išėjo aštuonios knygos. Išleidęs disertaciją apie slaviškus skolinius senoje lietuvių kalboje (vok. Die slavischen Lehnwörter im Alt-litauischen, 1931 m.), pradėjo ruošti habilitacinį darbą – Daukšos akcentologiją, kuris pasirodė 1935 m. 1930 m. pradėjo redaguoti specialų žurnalą – „Kalba“, kurio išėjo tik trys sąsiuviniai, nuo 1933 m., bendrinės kalbos klausimams nagrinėti bei patarimams visuomenei skelbti buvo leidžiamas mažesnio masto mėnesinis laikraštėlis „Gimtoji kalba“, nemažai rašė abiejuose leidiniuose. Bendradarbiavo leidiniuose „Literatūros naujienos“, „Meno dienos“ ir kt. Be to, praktiškai mokė Kauno Valstybės teatro artistus taisyklingos tarties ir kirčiavimo. 1933 m. vienas Jaunųjų teatro steigėjų.

Nuo 1935 m. pirmininkas ir Rašybos komisijos, kuri buvo paruošusi pataisytos rašybos projektą (1933 m.) narys. Netrukus pradėjo ruošti naują mokslo veikalą – „Lietuvių kalbos žodžių darybą“, kuris išėjo 1943 m., nors pačioje knygoje dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su vokiečių okupacija, pažymėta 1941 m. Tyrinėjo Lietuvos vandenvardžius. Prigijo ne vienas jo sukurtas žodis. 1941 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.

1944 m. su šeima pasitraukė iš Lietuvos ir iš pradžių apsigyveno Getingene, o karui pasibaigus persikėlė į Tiubingeną, kur kartu su A. Saliu kurį laiką dėstė lituanistikos dalykus miesto universitete. 1949 m. persikėlęs į JAV, iš pradžių apsigyveno Klyvlende, kur įsigijo bibliotekininkystės magistro laipsnį ir nuo 1956 m. iki išėjimo į pensiją 1971 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Pasitraukęs iš Lietuvos, jau neturėjo normalių sąlygų mokslo darbui ir dėl to negalėjo įvykdyti savo užsimotų projektų. Buvo pradėjęs versti į vokiečių kalbą savo žymiausią veikalą – „Lietuvių kalbos žodžių darybą“, bet turėjo tą darbą nutraukti. Parašė eilę straipsnių vokiečių kalbotyros žurnalams, ilgesnį darbą apie „Lietuvių vandenvardžius su -nt-“ „Lituanistikos darbams“ (III t.), bet daugiausia savo straipsnių skelbė „Aiduose“. Taip pat bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoj ir angliškoj „“. Rašė įvairiems laikraščiams praktinės kalbos klausimais – Vokietijoje daugiausia „Mūsų kelyje“, o Amerikoje – „Drauge“.

Pr. Skardžius Lietuvos pašto ženkle

Atminimo įamžinimas

• 1989 m. Subačiuje prie gimtojo namo atidengta atminimo lenta.
• 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

Bibliografija

• Slavų skoliniai lietuvių kalboje
• Daukšos akcentologija
• Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas, 1936 m.
• Lietuvių kalbos žodžių daryba, Kaunas, 1943 m.
• Lietuvių kalbos vadovas, bendraautoriai Stasys Barzdukas, Evelina Kolupailaitė-Masiokienė ir Jonas Martynas Laurinaitis, Bielefeldas, 1950 m.
• Lietuvių kalbos kirčiavimas, 1968 m.
• Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena, 1971 m.
• Lietuviškieji tarptautinių svetimybių atitikmenys, 1973 m.
• Rinktiniai raštai, 5 tomai, Vilnius, 1989 m.

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 301 psl.
2. L. Dambriūnas. „PRANAS SKARDŽIUS“. aidai.eu. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
3. . filatelija.lt. Suarchyvuotas originalas 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.