Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mersija – ankstyvųjų viduramžių anglosaksų karalystė. Pavadinimas kilo, lotynizavus Mierce ar Myrce (pasienio žmonės). Karalystės centras buvo Trento baseine. Mersijos sostinė – Tamvertas nuo 584 m., kai karalius Kreoda čia pastatė tvirtovę. nuo to laikotarpio Mesija 300 metų dominavo priversdama paklusti ar prisijungdama kitas karalystes į pietus nuo Hamberio: Rytų Angliją, Eseksą, Kentą, Saseksą ir Veseksą. , liepusio supilti pylimą, atskyrusi anglosaksų ir velsų karalystes, valdymas laikomas Mersijos aukso amžiumi.

Miercna rīce
Mersijos karalystė

nebėra

527 – 918

Vėliava

Sostinė

Tamvertas

Kalbos

senoji anglų kalba

Valdymo forma

monarchija

karalius

527 - ? (pirmas)

Iklingas
(Icel)

918 (paskutinis)

(Æthelflæd)

Era

ankstyvieji viduramžiai

- tiksli kilmė nežinoma

527 m., 527

- prijungė Veseksas

918 m.

Mersija iš pradžių buvo pagoniška karalystė, bet karalius apie 656 m. priėmė krikščionybę. VII a. pabaigoje krikščionybė išplito karalystėje. Mersijos vyskupystė įkurta 656 m., pirmasis vyskupas Diuma valdė iš Reptono. 669 m. penktasis vyskupas Šv. Čadas perkėlė centrą į Ličfyldą ir vyskupystės centras ten išliko iki šių dienų. 691 m. vyskupystė pakeitė pavadinimą iš Mersijos į Ličfyldo. Vyskupystė trumpam laikui buvo tapusi archivyskupyste tarp 787 m. ir 799 m., bet statusas buvo panaikintas 803 m.

IX a. danų vikingai užėmė didžiąją Mersijos dalį. Paskutinis Mersijos karalius mirė 879 m. Po to valdė Mersijos lordai. Mersija nesugebėjo išsaugoti nepriklausomybės ir buvo prijungta prie Vesekso.