Hetitų kalba nešiliKalbamaHetitų imperijaKalbančiųjų skaičius0Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių 0

Kalbos kodai
Hetitų kalba nešili
Kalbama	Hetitų imperija
Kalbančiųjų skaičius	0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	mirusi
Kilmė	indoeuropiečių 0Anatolijos 00hetitų
Rašto sistemos	hetitų dantiraštis
ISO 639-2	hit
ISO 639-3	oht, hit, htx, nei

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje). Šios kalbos rašto paminklai žinomi iš XVIII–XIII a. pr. m. e., nors jau XX a. pr. m. e. asirų tekstuose randama hetitiškų skolinių. Vėlyvajame bronzos amžiuje hetitų kalbą nukonkuravo luvių kalba, o žlugus Hetitų imperijai – visai išnyko.

Tai seniausia raštiškai paliudyta indoeuropiečių kalba.

Hetitų įrašas bronzinėje lentoje (Hatuša)

Hetitų kalba buvo užrašoma hetitų dantiraščiu, paremtu skiemeniniu užrašymu, todėl hetitų fonetiką atkurti sudėtinga. Svarbiausi hetitų rašytiniai šaltiniai yra Anitos tekstas (XVII a. pr. m. e., seniausias žinomas indoeuropietiškas įrašas), Hetitų karinis priesaikas, įstatymų rinkiniai, Ilujankos mitas, tai pat įvairūs laiškai, įstatymai iš Naujosios Hetitų karalystės. Hetitų įrašų randama egiptiečių, akadų tekstuose.

Hetitų kalba priskiriama Anatolijos kalbų grupei, į kurią taip pat patenka luvių, likų, lydų, karų ir kt. senovės Mažosios Azijos kalbos. Ji neturi kai kurių, indoeuropiečių prokalbei būdingų savybių – pvz., skirties tarp vyriškosios ir moteriškosios giminių. Pagal populiariausią hipotezę, Anatolijos kalbos labai anksti atsiskyrė nuo indoeuropiečių prokalbės ir nepatyrė kai kurių jos pokyčių. Yra ir priešinga teorija, kad hetitai atsiskyrę nuo likusių indoeuropiečių savo kalbą supaprastino. Pagal kitą versiją, Anatolijos ir indoeuropiečių kalbos vystėsi paraleliai, todėl kalbų šeima turėtų vadintis indohetitų. Hetitų kalboje gausu skolinių (ypač religinių) iš huritų ir hatų kalbų (abidvi neaiškios kilmės).

Hetitų kalboje yra bevardė ir bendroji giminė, kuri kitose indoeuropiečių kalbose skilo į vyriškąją ir moteriškąją. Daiktavardžiai kaitomi linksniais (vardininkas, galininkas, kilmininkas, naudininkas-vietininkas, abliatyvas, aliatyvas, įnagininkas, kartais sutinkamas šauksmininkas), turi gramatinius skaičius. Veiksmažodžiai turi dvi nuosakas (liepiamąją ir tiesioginę), aktyvo ir pasyvo formas, du laikus (esamąjį ir būtąjį). Sutinkamos dvi bendraties formos, supinas, dalyvis.

Žemiau pateiktas įvairių kamienų daiktavardžių – attaš („tėvas“), pedan („vieta“), ḫalkiš („grūdas“), ḫuwāši („stela“), pankuš („susirinkimas“), genuwa („kelis“), lingaiš („prakeiksmas“), ḫaštai („kaulas“), watar („vanduo“) – linksniavimas.

	-a-		-i-		-u-		-ai-		-r/n-
	bendr.	bev.	bendr.	bev.	bendr.	bev.	bendr.	bev.	bev.
Vardininkas (vns.)	attaš	pedan	ḫalkiš	ḫuwāši	pankuš	genuwa	*lingaiš	ḫaštai	watar
Galininkas (vns.)	attan	pedan	ḫalkin	ḫuwāši	pankun	genuwa	lingain	ḫaštai	watar
Kilmininkas (vns.)	attaš	pedaš	ḫalkiaš	ḫuwaši(y)aš	pankuš, pankawaš	genuwaš	linkiyaš, lingayaš	ḫaštiyaš	witenaš
Naudininkas-vietininkas (vns.)	atti	pedi	ḫalkiya, ḫalki	ḫuwašiya, ḫuwaši	pankawi	genuwaš	linkiya, lengai	ḫaštai	weteni, wetena
Abliatyvas	*attaz	pedaz	ḫalkiyaz		pankuwaz	ginuwaz	linkiyaz	ḫaštiyaz	wetenaz
Įnagininkas	*attit	*pedit	ḫalkit		pankut	ganut	linkit	*ḫaštit	wetenit, wedand
Vardininkas (dgs.)	atteš, attaš, attuš	peda	ḫalkiš	ḫuwaši^ḪLA	pankawēš				witar
Galininkas (dgs.)	attuš	peda	ḫalkiuš	ḫuwaši^ḪLA	pankuš				witar
Kilmininkas (dgs.)	attaš				pankawaš
Naudininkas-vietininkas (dgs.)	attaš				pankawaš

Veiksmažodžių ēpmi („griebiu“), daḫḫi („imu“) ir iɪ̯aḫḫari („einu“) asmenavimas.

		-mi	-ḫi	Pasyvas
Esamasis laikas	1. vns.	ēpmi	daḫḫi	iyaḫḫari
	2. vns.	ēpši	dai	iyattati
	3. vns.	ēpzi	datti	iyatta(ri)
	1. dgs.	appueni	daweni	iyawašta(ti)
	2. dgs.	apteni	datteni	iyadduma
	3. dgs.	appanzi	danzi	iyanta(ri)
Būtasis laikas	1. vns.	ēppun	daḫḫun	iyaḫḫat
	2. vns.	ēpta	daš	*iyattart
	3. vns.	ēpta	daš	iyattat
	1. dgs.	ēppuen	dawen	*iyawaštat
	2. dgs.	ēpten	datten	*iyaddumat
	3. dgs.	ēppir	dair	iyantat

Nuorodos

Hetitų tekstai 2010-04-12 iš Wayback Machine projekto.
Hetitų gramatika 2011-05-20 iš Wayback Machine projekto.
Hetitų žodynėlis

Šaltiniai

Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 67.

[1] Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 67.