ZalavasGatvė ZalaveZalavas54 58 23 š pl 25 58 26 r ilg 54 973 š pl 25 974 r ilg 54 973 25 974 Zalavas Apskritis Vilniaus

Zalavas

Zalavas

54°58′23″š. pl. 25°58′26″r. ilg. / 54.973°š. pl. 25.974°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Seniūnija

Pabradės seniūnija

Gyventojų

103

Vikiteka

Zalavas

Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė)
Vardininkas:	Zãlavas
Kilmininkas:	Zãlavo
Naudininkas:	Zãlavui
Galininkas:	Zãlavą
Įnagininkas:	Zãlavu
Vietininkas:	Zalavè

Istoriniai pavadinimai

lenk. Zułowo, rus. Зулов

Zalavas – kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 13 km į rytus nuo Pabradės, 9 km į pietus nuo Sarių, Meros dešiniajame krante, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , 1 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos. Seniūnaitijos centras. Veikia „Ryto“ vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius. Yra Zalavo dvaro sodybos liekanos. Tolėliau vakaruose telkšo ežeras Perūnas, prasideda Pabradės miškai.

Etimologija

Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo tekančio upelio. Iki XVIII a. vietovė vadinosi Miciūnai.

Istorija

XIX a. žinomas Zalavo dvaras, buvo vandens malūnas, karšykla. XX a. pradžioje pro kaimą nutiestas Pabradės–Lentupio geležinkelis. 1918 m. įkurta pradinė mokykla. 1937 m. atidaryta nauja Zalavo geležinkelio stotis, sunaikinta II pasaulinio karo metu.

LTSR metais – Baliulių tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Pabradės valsčius	Švenčionių apskritis
1950–1959 m.	Zalavo apylinkė (1950–1954 m. jos centras)	Pabradės rajonas
1959–1962 m.		Nemenčinės rajonas
1962–1965 m.		Švenčionių rajonas
1965–1975 m.	Šutų apylinkė
1975–1995 m.	Sarių apylinkė
1995–	Pabradės seniūnija	Švenčionių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.

1886 m.

1905 m.

1931 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1987 m.

165

262

182

159

178

217

188

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

161

173

140

103

-

Žymūs žmonės

Zalavo dvare gimė žymus lietuvių kilmės lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis (1867–1935) ir jo broliai etnografas Bronislavas Pilsudskis (1866–1918), politikas Adamas Pilsudskis (1869–1935) ir bankininkas (1871–1941).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 471
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Zalavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 836 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Zalavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 611
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 471

[3] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[4] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1959-70sur-5] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-6] Zalavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 836 psl.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-8] Zalavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 611

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.