Vyžuonos

Vyžuonos
Vaizdas nuo bažnyčios
Vyžuonos
55°34′55″š. pl. 25°29′38″r. ilg. / 55.582°š. pl. 25.494°r. ilg. / 55.582; 25.494 (Vyžuonos)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija	Vyžuonų seniūnija
Gyventojų (2021)	490
Vikiteka	Vyžuonos
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Výžuonos Kilmininkas: Vyžuonų̃ Naudininkas: Vyžuonóms Galininkas: Výžuonas Įnagininkas: Vyžuonomìs Vietininkas: Vyžuonosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Вижуны

Vyžuonos – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio  118  Kupiškis–Utena . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1406 m.), Vytauto paminklas (ant Kartuvių kalno), senosios žydų kapinės, veikia paštas (LT-28030), kultūros namai (nuo 1951 m.), Vyžuonų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1945 m.), ambulatorija, girininkija, Vyžuonų dvaro liekanos.

Vyžuonų bažnyčia

Vyžuonų simbolis žaltys Vyžas prie įvažiavimo

Etimologija

Anot legendos, kilęs iš pagonių dievaičio vardo, turėjusio žalčio pavidalą. Pasakojama, kad ant netoliese esančio Kartuvių kalno degusi amžinoji ugnis saulei ir žalčiui pagerbti. Miestelio bažnyčios sienoje ligi šiol išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. Tačiau labiau tikėtina, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis – pro miestelį prateka Vyžuona.

Manoma, kad vandenvardžiai su šaknimi vyž- galėjo atsirasti ne tik nuo (iš karnų pinto apavo), bet ir turėti bendresnę vingiuotumo, išsišakojimo ir panašią reikšmę. Taigi, ir vingiuota upė Vyžuona, ir žaltys, čia vadintas vyžu (juda vingiuodamas), gali būti tos pačios kilmės žodžiai.

Geografija

Miestelyje į Vyžuoną įsilieja Dusyna. Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – su „dubeniu“. Miestelio prieigose nuo seno yra medinė žalčio Vyžo rodyklė. Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis.

Istorija

Vyžuonos (Wizuny) pavaizduotos M. K. Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilkmergės pavieto fragmentas)

Namas su turtinga praeitimi: buvusi špitolė, klubas, parduotuvė

Miestelio reginys

Vyžuonos minimos nuo XV a. 1406 m. pastatyta pirmoji katalikiška Vyžuonų bažnyčia (Kristino Astiko fundacija). Nuo XVI a. valsčiaus centras. Vyžuonas garsino didikai Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. Šiaurės karo metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. XIX a. Vyžuonos buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje, valsčiaus centras.

1919 m. birželio 1 d. Vyžuonų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės atkaklūs mūšiai su bolševikais. Tarpukariu aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1931 m. Kartuvių kalne pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, 1951 m. – kultūros namai. 1970 m. pastatyta nauja mokykla. 1979 m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. ir Algirdas Indrašius), 2000 m. pastatytas paminklas kūrėjams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui (autorius – ).

2005 m. patvirtintas Vyžuonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Vyžuonų valsčiaus centras
1861–1915 m.		Vilkmergės valsčius
1919–1950 m.		Utenos apskritis
1950–1995 m.	Vyžuonų apylinkės centras	Utenos rajonas
1995–	Vyžuonų seniūnijos centras	Utenos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2021 m.
1858 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1983 m.
647	1 102	1 193	604	528	659	696
1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
706	711	581	512	490	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Mykolas Masiulis (1846–1906), kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas.
• Mykolas Januškevičius (1886–1942), politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas.
• Augustinas Juozas Marganavičius (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
• Povilas Gaučys (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
• Algirdas Vyžintas (g. 1929 m.), muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, profesorius.
• Vytautas Jurgis Dičius (g. 1930 m.), architektas.
• Algirdas Indrašius (g. 1937 m), menininkas, sodybos – muziejaus steigėjas
• Aleksandras Guobys (g. 1932 m.), teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Leonardas Grudzinskas (1939–2006), žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.
• Antanas Masionis (1941–1974) – lietuvių poetas, literatūros kritikas.
• Bronius Radzevičius (1940–1980) rašytojas, prozininkas

Šaltiniai

• Vyžuonos: kraštas ir žmonės (sud. Algirdas Vyžintas). – Utena: Utenos Indra, 2007. – 562 p.

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl.
3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 499 p.
4. Wiżuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 688 psl. (lenk.)
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Vyžuonos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Vyžuonos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 328 psl.
11. Vyžuonos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Vyžuonos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 101 psl.

Nuorodos

• Miestelio svetainė
• Utenos krašto enciklopedija 2006-04-13 iš Wayback Machine projekto.
• Vyžuonų istorija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	SVĖDASAI – 15 km		UŽPALIAI – 9 km
		Šiaudiniai – 4 km UTENA – 13 km