55 25 š pl 25 04 r ilg 55 41 š pl 25 06 r ilg 55 41 25 06 Kurklių valsčiusLaikotarpis XIII a 1950 m Apytikrė valsčiaus v

55°25′š. pl. 25°04′r. ilg. / 55.41°š. pl. 25.06°r. ilg. / 55.41; 25.06

Kurklių valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kurkliai

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Trakų vaivadija	XVI a.

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Ukmergės apskritis (1915–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Ukmergės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Ukmergės apskritis (1944–1947) Anykščių apskritis (1947–1950)

Kurklių valsčius (rus. Курклевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kurkliai.

Istorija

Valsčius minimas nuo XIII a. XV–XVI a. valsčius priklausė Didžiajam kunigaikščiui. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje. Kurklių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kavarsko rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		2362	175 kiemai	6 seniūnijos	38
1923 m.	140	5181	1106
1932 m.	125	5600		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	141			6 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Antakalniai	Antakalnių seniūnija	-
Antanava	-	Antanavos apylinkė
Bliuvonys	Bliuvonių seniūnija	-
Dejūnai	Dėjūnų seniūnija	-
Didžiakaimis	Didžiakaimio seniūnija	-
Janonys	Janonių seniūnija	-
Kurkleliai	-	Kurklelių apylinkė
Kurkliai	Kurklių seniūnija	Kurklių apylinkė
Pavirinčiai	-	Pavirinčių apylinkė
Pilviškiai	Pilviškių seniūnija	-
Staškūniškis	-	Staškūniškio apylinkė
Trakiniai	Trakinių seniūnija	-
Užunvėžiai	Užunvėžių seniūnija	Užunvėžių apylinkė
Vildžiūnai	Vildžiūnų seniūnija	-
Iš viso:	10 seniūnijų	6 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1879	Užunvėžiai	Steponas Kairys, Vasario 16-osios akto signataras, Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininkas, Lietuvos Tarybos vicepirmininkas VLIK-o įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas, LSDP lyderis	1964
1897	Užunvėžiai	Antanas Banėnas, karininkas	1979
1908	Luciūnai	Stasys Yla, kunigas, rašytojas	1983
1916	Adomava	Stasys Žeiba, karinis veikėjas	1999
1924	Branislaviškis	Antanas Paškus, kunigas, teologas	2008
1930	Medžiočiai	Leonas Strioga, skulptorius	2022
1935	Trakiniai	Alfonsas Pilka, filologas	2020
1936	Džiugai	Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė, matematikė	2017
1943	Adomava	Ona Baliukienė, poetė	2024

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 749 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 757 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 16

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 749 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 757 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 16