Aproksimantai – kalbos garsai, kuriuos tariant kalbos padargai priartėja vieni prie kitų, tačiau ne tiek glaudžiai ir artikuliauojama ne tiek tiksliai, kad susidarytų triukšmas, šlamesys. Taigi, ap…
Pusbalsiai – garsai, fonetiškai panašūs į balsius, tačiau funkcionuojantys ne kaip skiemens branduolys, o kaip jo riba: pagal apibrėžimą, pusbalsiai nesudaro skiemens; be to, paprastai jie trumpesn…
Nosiniai priebalsiai – priebalsiai, kuriuos tariant oro srovė išeina pro nosį, nes minkštasis gomurys nusileidžia į burnos ertmės galą. Tariant nosinius priebalsius, pavyzdžiui, lietuvių kalbos m i…
Labioveliariniai priebalsiai, arba lūpų gomuriniai priebalsiai (lot. labium 'lūpa' + lot. velum (palati) 'minkštasis gomurys') – priebalsiai, tariami atkišus į priekį ir suapvalinus lūpas, tuo pat …
Retrofleksiniai priebalsiai (lot. retro 'atgal' + flexio 'sulenkimas'), arba cerebraliniai priebalsiai – priebalsiai, kuriuos tariant liežuvio galiukas pakyla prie kietojo gomurio ir šiek tiek užsi…
Spragsimieji priebalsiai – ypatinga kategorija priebalsių, tariamų lūpomis arba liežuviu be išeinančios iš plaučių ekspiracinės oro srovės, pasitelkiant tik burnos ertmėje ir žiotyse esantį orą. Kc…
Sprogstamieji priebalsiai – priebalsiai, kurių tarime dalyvaujantys kalbos padargai iš suglaustos padėties su iškvepiamo oro srove staigiai atveriami, susidaro sprogimas. Lietuvių kalboje vartojami…
Pučiamieji priebalsiai, arba frikatyviniai priebalsiai (lot. fricare 'trinti'), spirantai – priebalsiai, susidarantys siauru kanalu leidžiant orą tarp dviejų vienas arti kito esančių kalbos padargų…
Sveikiname prisijungus prie Vikipedijos, laisvosios internetinės enciklopedijos.Šiame puslapyje jūs galite save pristatyti ar parašyti apie save kaip norite ir ką norite. Daugiau rasite naudotojo …
Vienadūžiai priebalsiai – priebalsiai, tariami taip, kad vienas kalbos padargas (pavyzdžiui, liežuvis) vieninteliu raumenų susitraukimu daužtųsi į kitą kalbos padargą (sakykime, į dantis ar alveole…