Zinzai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bazinza
Gyventojų skaičius	138 tūkst. (1989 m.)
Populiacija šalyse	Tanzanija
Kalba (-os)
Religijos	krikščionybė
Giminingos etninės grupės	hajai

Zinzai, bazinzai (Bazinza) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba kalba, priklausančia bantu kalboms. 1989 m. jų buvo priskaičiuojama 138 tūkst.

Geografija

Didžiųjų ežerų valstybė: Buzinza
Šalis	Tanzanija (, )
Tautos	bazinzai
Valdovas	Mvami
Buzinza buvo Mvanzos regiono vakaruose ir Kageros pietuose

Jų gyvenamas istorinis regionas yra vadinamas Buzinza. Jis yra dab. Tanzanijos šiaurės vakaruose. Apima vakarinę dalį Mvanzos administracinio regiono ir pietinę Kageros regiono dalį. Buzinza yra derlingose Viktorijos ežero pietinėse pakrantėse. Į šiaurės vakarus nuo jos yra Buhaja, į vakarus yra . Rytuose ir pietuose ribojasi su sukumų ir žemėmis.

Regione yra svarbus miestas .

Istorija

Yra išlikę legendos apie senuosius karalius, tarp jų minimas Nšašamjė. Manoma, kad apie XVI a. regioną kurį laiką valdė pirmasis Karagvės karalius Ruhinda I. Po jo mirties Buzinza vėl atskilo kaip atskira karalystė. Jos karaliai buvo tituluojami mwami ir išlaikė dinastiją iki XX a. vidurio. tai buvo viena iš stipriausių Afrikos ežerų valstybių, valdžiusi ne tik etnines zinzų žemes, bet ir , žemes toliau vakaruose.

XIX a. karalystei nusilpus, jos vakarinėse teritorijose susiformavo daug smulkių karalysčių: Bugando, Buhindi, Buhimba, Bukome, Butundwe, Kimwani, Kome, Ushirombo, , , kuriose formavosi subių, šubių ir hangazų tapatybės.

XIX a. pabaigoje Buzinza buvo prijungta prie Vokietijos Rytų Afrikos, tačiau tradicinė monarchija išlaikyta. 1901 m. nuo karalystės atskilo Njamutureza. Po Tanganikos nepriklausomybės, 1962 m. abi bazinzų karalystės buvo panaikintos.

Valdovai

• Nshashamye
• Katovaha
• Kabambo I
• Kabura I
• Nyamurahya
• Kyendanzigo
• Kinwa
• Kabambo II
• Kabura II Mugereza
• Kakaraza
• Kyamani Muhayabbi
• Waizigire Kyamuleka
• 1810 - 185? Ruhinda II Muhangakyare
• 185. - 1864 Kiseiza Karigita
• 1864 - 1895 Rwoma
• 1895 - 1905 Rutakwa Rutasahurwa
• 1905 - 1908 Mutahembwa
• 1908 - 1916 Rugingiza + Baridi
• 1916 - 1921 Mlekwa
• 1921 - 1926 Geranja Kazindogo
• 1926 - 1945 Alexander Karumo
• 19?? - 1962 Rudomia Busambiro