Zenitinis kulkosvaidžių įrenginys

Zenitinis kulkosvaidžių įrenginys (angl. anti-aircraft machine-gun mount, rus. зенитная пулеметная установка) – automatinis ginklas, sudarytas iš į vieną sistemą sujungtų ir į vieną taikinį vienu metu šaudančių kulkosvaidžių. Paprastai toks įrenginys turi 2 ar 4 kulkosvaidžius, nors yra ir įrenginių su vienu kulkosvaidžiu (pvz., rusiški ZPU-1 ir ZGU-1). Visi kulkosvaidžiai turi vieną bendrą nutaikymo sistemą, skirta taikytis į oro taikinius (dažniausiai iki 2000 m), nors paprastai šie ginklai turi ir papildomą galimybę šaudyti į antžeminius taikinius.

JAV visureigis M16 MGMC su suketverintu 12,7 mm zenitiniu kulkosvaidžių įrenginiu Maxson M45

Vieno kulkosvaidžio techninė šaudymo sparta paprastai apie 600 šūv./min., kovinė – apie 150 šūv./min. Vertikalus šaudymo kampas siekia iki 90°, horizontalus – 360°. Paprastai šaudoma šarvamušėmis padegamosiomis kulkomis. Kulkų masė 45-65 g, pradinis greitis – 900–1000 m/s.

Zenitiniai kulkosvaidžių įrenginiai būna velkamieji, įtaisyti automobiliuose, šarvuočiuose, laivuose. Įrenginiai ant ratinės ar vikšrinės bazės paprastai vadinami zenitinėmis savaeigėmis.

Tokie įtaisai atsirado XX a. 4-ą dešimtmetį. Paprastai kalibras būna 12,7–14,5 mm, nors seniau naudojo ir šautuvinio kalibro zenitinius kulkosvaidžių įrenginius.

Tipiški atstovai:

• TSRS – serijos zenitiniai kulkosvaidžių įrenginiai , , ZPU-4, .
• JAV – 12,7 mm įrenginys М55

Nuorodos

• Строенная зенитная пулеметная установка системы Токарева (3 пулемета ПВ-1) 2007-09-14 iš Wayback Machine projekto.