Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Zatoro kunigaikštystė (lenk. Księstwo Zatorskie) – viena iš Silezijos kunigaikštysčių. Žinoma ir kaip hercogystė dėl hercogo ir kunigaikščio titulų lygiavertiškumo.

Księstwo Zatorskie
Zatoro kunigaikštystė

Lenkijos karalystės dalis 1494-1772
Austrijos imperijos dalis nuo 1772

←

1454 – 1918

→

Herbas

Sostinė

Kalbos

lenkų

Valdymo forma

Monarchija

Era

Viduramžiai

- Atskilo nuo Osvencimo

1454 m., 1454

- Atiduota Lenkijai

1918 m.

Kunigaikštystė susidarė 1454 m., kai atskilo nuo Osvencimo kunigaikštystės. 1494 m. jos valdovas kunigaikštis Janas V (Jan V Zatorski), po paskutinio jo brolio ir bendravaldovio mirties (pradžioje kunigaikštystę valdė 4 kunigaikščiai), būdamas bevaikis ir neturėdamas įpėdinio, pardavė kunigaikštystę Lenkijos karaliui Janui I su sąlyga, kad jis iki mirties liks kunigaikštis.
1513 m. Zatoro kunigaikštystė oficialiai prisijungė prie Lenkijos, nuo 1563 m. ji buvo Lenkijos karūnos valdų dalimi (Krokuvos vaivadija). Kunigaikštystė teisiškai išlaikė kunigaikštystės statusą, nors neturėjo jokių privilegijų.

1772 m., Pirmojo ATR padalijimo metu, Zatoro kunigaikštystės žemės tapo Austrijos imperijos dalimi. 1815–1866 m. kunigaikštystė (vadinama hercogyste) buvo Vokiečių Sąjungos dalis. Iki 1918 m. Austrijos imperatoriai turėjo ir Zatoro hercogo (Herzog von Zator) titulą, kuris buvo Austrijos imperatoriaus didžiojo titulo dalis.

Kunigaikštystė panaikinta jos žemes prijungus prie Lenkijos respublikos.