Ypatingasis lageris

Ypatingieji lageriai (rus. Особые лагеря МВД, особлаги) – specialiosios paskirties lageriai Gulago sistemoje skirti „specialiajam kontigentui“ – politiniams kaliniams, nuteistiems pagal RTFSR BK 58 straipsnį apkaltintiems išdavyste, šnipinėjimu, terorizmu. Tarp tokių kalinių buvo tikri ir pagal sufabrikuotas nuteisti politiniai sistemos priešininkai – trockistai, „nacionalistai“ (tarp jų ir Lietuvos partizanai bei jų rėmėjai), baltieji emigrantai.

Sprendimas dėl kalinimo vietos paskyrimo ypatingajame lageryje

Iš viso buvo 12 ypatingųjų lagerių. 1948 m. vasario mėnesį įsteigti ypatingieji lageriai buvo be pavadinimų, sunumeruoti nuo 1 iki 5. Vėliau jiems suteikti kodiniai pavadinimai, atitinkamai Mineralnyj, Gornyj, Dubravnyj (Дубравный Dubravlagas), Stepnoj ir Beregovoj.

Vėliau įkurti šie ypatingieji lageriai: Rečnoj, Ozernyj, Pesčianyj, Lugovoj, Kamyšovyj, Dalnyj ir Vodorazdelnyj.

1954 m., po Stalino mirties, ypatingieji lageriai reorganizuoti į įprastines priverstinio darbo stovyklas.

Darbo diena, kaip ir kituose lageriuose, oficialiai buvo 10 val., tačiau neretai užtrukdavo ir 14 val.

Nuorodos

1. http://lzinios.lt/lzinios/istorija/laisves-pasvaiste-virs-norilsko/44458