Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Viljamas Vilbeforsas

Gimė	1759 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinė Karalystė, Kingstonas prie Halo
Mirė	1833 m. liepos 29 d. (73 metai) Londonas
Palaidotas (-a)	Vestminsterio abatijoje
Tėvai	Robert Wilberforce (tėvas) , Elizabeth Bird (motina)
Sutuoktinis (-ė)	Barbara Spooner
Vaikai	William, Barbara, Elizabeth, Robert, Samuel ir Henry
Religija	evangelikas, anglikonas

Partija	nepriklausomas

Išsilavinimas	Politikas, Kembridžo universitetas, Didžioji Britanija

Vikiteka	William Wilberforce

Viljamas Vilbeforsas (angl. William Wilberforce, 1759 m. rugpjūčio 24 d. – 1833 m. liepos 29 d.) – britų politikas ir filantropas, judėjimo už vergijos panaikinimą lyderis. Jis gimė Kingstone prie Halo, Jorkšyre. Vilbeforsas pradėjo politinę karjerą 1780 m., o vėliau tapo nepriklausomu parlamento nariu, atstovaudamas Jorkšyrui (1784–1812 m.). 1785 m. jis tapo evangeliku, tad pasikeitė jo gyvensena ir atsirado didelis reformų siekis. 1787 m. jis susipažino su Tomu Klarksonu ir aktyvistais prieš vergovę, kuriems priklausė Granville Sharp, Hannah More ir Charles Middleton. Jie įtikino Vilbeforsą prisijungti ir šis tapo Anglijos abolicionistų lyderiu. Jis dvidešimt šešerius metus tęsė parlamente kampaniją prieš vergovę iki .

Vilbeforsas buvo įsitikinęs religijos, moralės ir švietimo svarba. Jis gynė tokias organizacijas ir idėjas kaip Visuomenė už Ydų Nuslopinimą, britų misionierių darbas Indijoje, laisvos Siera Leonės kolonijos įkūrimas, Britų misijos Visuomenės bei Visuomenės prieš Žiaurų Elgesį su Gyvūnais įkūrimas. Jo fone esantis konservatyvumas lėmė, kad jis rėmė politiškai ir visuomeniškai prispaudžiančius įstatymus. Todėl jis buvo kaltinamas, kad ignoruoja neteisybę namie, bet kovoja su vergove užsienyje.

Vėlesniais metais Vilbeforsas kovojo už visišką vergovės panaikinimą net po 1826 m., kai turėjo pasitraukti iš parlamento dėl silpnos sveikatos. Kampanijos pasekmė – 1833 metų vergijos uždraudimo aktas, kuris uždraudė vergovę didžiojoje Britų imperijos daly. Vilbeforsas mirė praėjus 3 dienom po to kai parlamentas patvirtino aktą. Jis palaidotas Vestminsterio abatijoje greta savo draugo Viljamo Pito.