Vytautas Gutauskas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vytautas Gutauskas (g. 1921 m. balandžio 5 d. Leliūnuose, Utenos apskr.) – muzikos mokytojas ir chorvedys.

Biografija

Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas vargonininkas Juozas Gutauskas. Vytautas mokėsi Merkinės pradžios mokykloje, Alytaus gimnazijoje, o 1938–1940 m. Marijampolės mokytojų seminarijoje. Mokydamasis dainavo choruose, grojo pučiamųjų ir styginių orkestruose, pas muzikos mokytoją K. Gurevičių mokėsi skambinti fortepijonu ir griežti smuiku. Baigęs mokytojų seminariją, vienerius metus mokytojavo Ryliškių (Merkinės valsč.) pradžios mokykloje, o nuo 1941 m. Merkinės gimnazijos istorijos, kūno kultūros ir muzikos mokytojas. Suorganizavo 100 dalyvių chorą, kurį išmokė daug dainų ir giesmių, vadovavo vokaliniams ansambliams ir solistams, rengė koncertus. Choras pastatė moksleivių ir mokytojo sukurtą muzikinę baladę „Jis niekad nesugrįš", kuri buvo parodyta ir kituose miesteliuose.

Pasitraukęs į Vokietiją, 1945 m. Lūbecke suorganizavo 65 dalyvių mišrųjį chorą, kurį išmokė 20 dainų, 16 giesmių ir vienas mišias (buvo sudaręs ir vyrų choro grupę, išmokė 9 dainas). Per vienus darbo metus choras surengė 7 viešus koncertus, kuriuose dalyvavo solistai J. Būtėnas, A. Kutkus, J. Vencevičaitė-Kutkienė, I. Motekaitienė, G. Matulaitytė, A. Kalvaitytė, P. Kevelis, klarnetininkas J. Čiplys. Solistams akompanuodavo S. Gailevičius ir V. Jakubėnas. 1945 m. rudenį V. Gutauskas įstojo į Pabaltijo universitetą ir išvyko į Hamburgą, o vėliau studijuoti į Pinnebergą. Iš Hamburgo važinėjo į Lubecką, kur vadovavo vyrų chorui (37 dalyviai), jį išmokė 15 dainų ir 4 giesmes, surengė 6 viešus koncertus – 1947 m. Vasario 16-osios minėjimo koncerte dalyvavo solistai J. Augaitytė ir I. Nauragis. Lūbecke veikė ir tautinių šokių ratelis, kuriam vadovavo Ona Petraškevičiūtė – V. Gutausko žmona.

1949 m. emigruojant į JAV, laive suorganizavo 25 dalyvių chorą, jį išmokė keletą lietuviškų dainų ir jas dainuodavo keleiviams. Apsigyvenęs Čikagoje, IL, 1949 m. rudenį su žmona ėmėsi vadovauti Lituanistikos skautų dainų ir šokių ansambliui (44 dalyviai). Ansamblį išmokė lietuviškų dainų ir šokių, surengė 5 viešus koncertus. 1952 m. V. Gutauskas pradėjo dainuoti B. Jonušo (vėliau V. Baltrušaičio) vadovaujamame Čikagos Lietuvių vyrų chore, o 1956 m. šiam chorui persiorganizavus į Čikagos Lietuvių operą, joje dainavo apie 7 sezonus, buvo choro valdyboje.

Nuo 1958 m. pradėjo dirbti Čikagos aukštesniosiose ir žemesniosiose lituanistinėse mokyklose – iš pradžių akordeonu akompanuodavo tautiniams šokiams, 1964–1985 m. mokytojavo K. Donelaičio lituanistinėje mokykloje, buvo direktoriaus pavaduotojas, suorganizavo didelį vaikų chorą. 1965–1980 m. ir Marquette Parko lituanistinės mokyklos mokytojas bei vaikų ansamblio (150–190 dalyvių) vadovas. Ansamblio repertuare – per 100 vienbalsių, dvibalsių ir tribalsių dainų bei giesmių; ansamblis surengė nemaža koncertų, giedojo bažnyčiose, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. V. Gutauskas parengė daug dainininkų 1966, 1971 ir 1978 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms Čikagoje ir Toronte, buvo repertuarinės komisijos narys ir vaikų chorų tvarkos komisijos narys. 1988 m. apsigyvenęs Harberte, MI, retkarčiais vargonuodavo lietuviškų šv. Mišių metu.

Literatūra

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.