Vurenas

Vurenas (ol. Voeren, pranc. Fourons) – Belgijos Flandrijos regiono Limburgo provincijos komuna. Jis yra Flandrijos eksklavas, šiaurėje besiribojantis su Nyderlandais, o pietuose – su Valonijos Lježo provincija. Vurenas yra geografiškai atskirtas nuo likusios Flandrijos teritorijos, todėl laikomas Flandrijos eksklavu Belgijos teritorijoje.

Vurenas Voeren, Fourons
Sint-Martens-Voeren kaimo reginys
Vurenas 50°45′00″ š. pl. 05°47′00″ r. ilg. / 50.75000°š. pl. 5.78333°r. ilg. / 50.75000; 5.78333 (Vurenas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Belgija
Regionas	Flandrijos regionas
Provincija	Limburgo provincija
Įkūrimo data	1977
Gyventojų (2017)	4 129
Plotas	50,63 km²
Tankumas (2017)	82 žm./km²
Pašto kodas	3790, 3791, 3792, 3793, 3798
Tinklalapis	www.voeren.be
Vikiteka	Vurenas

Geografija

Vurenas yra viena iš Tongereno apskrities (Arrondissement Tongeren) komunų. Užima 50,63 km² plotą, turi 4,1 tūkst. gyventojų (2017). Vurenas savo pavadinimą kildina nuo Maso upės dešiniojo intako (Voer), pratekančio per komuną.

Vurene yra 6 kaimai:

• (pranc. Fourons-le-Comte) – didžiausia ir svarbiausia gyvenvietė (1,4 tūkst. gyv.)
• Sint-Pieters-Voeren (pranc. Fourons-Saint-Pierre)
• Sint-Martens-Voeren (pranc. Fourons-Saint-Martin)
• Moelingen (pranc. Mouland)
• Teuven
• Remersdaal (pranc. Rémersdael, val. Rèbiévå)

Vorenas atskirtas nuo Limburgo provincijos

Kalbinė padėtis

Apie 25 % komunos gyventojų sudaro užsienio piliečiai, visų pirma – olandai, per paskutinius 20 metų persikėlę į aukštesnes teritorijas. Oficialiai Vurenas laikomas flamandišku, tačiau kalbinių lengvatų turi didelė prancūziškai kalbančių žmonių bendruomenė. Dauguma vietos gyventojų vartoja limburgiečių kalbą, giminingą olandų bei vokiečių kalboms. Taip pat čia įprastos olandų ir prancūzų kalbos.

Remiantis 1947 m. gyventojų surašymo rezultatais, su kuriais nesutiko flamandų politikai, paaiškėjo, kad daugelyje gyvenviečių vyravo frankofonai. Regionas tapo oficialiai prancūziškai kalbančiu ir 1954 m. perduotas prancūziškajai Lježo provincijai. Tačiau 1963 m. jis perduotas valdyti flamandų Limburgui, nors nėra bendros sienos su Vurenu (pietuose jis ribojasi su Lježo provincija, šiaurėje su Nyderlandais). Savo ruožtu Valonija gavo Comin-Varneton komuną, kuri taip pat neturi bendros sienos (nuo šiaurės šis anklavas yra supamas Flandrijos, pietuose - Prancūzijos) ir kuriame buvo suteikta kalbos lengvatų flamandams.

Vureno atidavimas Flandrijai sukėlė didžiulius protestus tarp vietinių frankofonų, kurie tęsiasi iki šiol. Po tam tikrų nuolaidų devintajame dešimtmetyje Flandrijos vyriausybė vėl pradėjo griežtą regiono olandizaciją, kurią skatino didelė olandų imigracija į aukščiau plytinčias ir pigesnes Vureno žemes. 1995 m. vėl buvo panaikintos frankofonų (apie 40% dabartinių gyventojų) teisės į prancūziškai kalbančių institucijų kūrimą. 2008 m. visi prancūziški vietovardžiai prarado oficialų statusą. Prancūzakalbis jaunimas atsakydamas pradėjo aerozoliniais dažais gadinti olandiškų pavadinimų lenteles.

Etninė sudėtis

Etninė sudėtis Belgijoje yra komplikuota, todėl sunku teisingai nurodyti gyventojų skaičių pagal kalbinę priklausomybę. Dėl šios priežasties po 1947 m. regionuose atliekant gyventojų surašymus, neberenkami duomenys apie vartojamas kalbas.

Gyventojų skaičius Vureno gyvenvietėse pagal vartojamas kalbas

	1930 m.				1947 m.
	Olandų k.		Prancūzų k.		Olandų k.		Prancūzų k.
Moelingen	469	72.8%	177	27.2%	182	43.7%	487	56.3%
's Gravenvoeren	922	75.0%	307	25.0%	521	43.7%	672	56.3%
Sint-Martens-Voeren	805	90.1%	88	9.9%	480	58.0%	348	42.0%
Sint-Pieters-Voeren	249	86.8%	38	13.2%	163	49.8%	164	50.2%
Teuven	538	90.9%	54	9.1%	283	46.6%	324	53.4%
Remersdaal	316	75.6%	102	24.4%	92	23.8%	294	76.2%
Viso	3,299	81.2%	766	18.8%	1,721	42.9%	2,289	57.1%

Galerija

• Voreno kraštovaizdis
• Altembroek rūmai
• Sint-Pieters-Voeren rūmai
• Bažnyčia
• Viadukas
• Gatvė ‘s-Gravenvurene

Nuorodos

• Oficiali svetainė 2018-04-09 iš Wayback Machine projekto. (olandų, prancūzų k.)