Voveraičiai

Apie kaimą Tauragės rajone žr. Voveraičiai (Tauragė).

Voveraičiai
Senosios kaimo kapinės – Markapiai
Voveraičiai
55°55′52″š. pl. 21°20′28″r. ilg. / 55.931°š. pl. 21.341°r. ilg. / 55.931; 21.341 (Voveraičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021)	26
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vóveraičiai Kilmininkas: Vóveraičių Naudininkas: Vóveraičiams Galininkas: Vóveraičius Įnagininkas: Vóveraičiais Vietininkas: Vóveraičiuose

Voveraičiai – kaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Kretingos, abipus kelio Voveraičiai-Šukė ir Pilsupio upelio.

Miškelis, kuriame išliko senovės žemdirbystės laukų krūsnys

Etimologija

Kaimo pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Voverys.

Istorija

Senovės laukus ženklinančios akmenų krūsnys liudija, kad kaimo žemėje žmonės gyveno ir vertėsi žemdirbyste nuo I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios. Vėliau vietovė buvusi apleista, valakų reformos metu paversta Klibių kaimo bendro naudojimo ganyklomis, kurios apaugo mišku.

Įsisavinant plėšinines Klibių kaimo žemes, XVII a. pabaigoje – XVIII a. pirmoje pusėje jose atsirado Voverių užusienis, t. y. vienkieminė gyvenvietė, esanti bendro naudojimo žemėje. Pirmąkart Kretingos valsčiaus inventoriuje jis paminėtas 1769 m., nuo 1771 m. vadinamas Voveraičiais.

1771 m. gyveno 6 valstiečių šeimų, kurios iš Kretingos dvaro nuomavo 10 valakų dirbamos žemės.1827 m. Voveraičių kaime buvo 4 katalikų namai,1846 m. – 14 dūmų, o 1857 m. – 6 katalikų kiemai.Baudžiavą panaikinus, 1870 m. Kretingos dvarininkui Nikolajui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 9 kaimo valstiečiai.

1920 m. kaime gyveno 10 katalikų šeimų,1923 m. buvo 10 ūkių, kurie Lietuvos žemės reformos metu išskirstyti į vienkieminius ūkius.

1932 m. kaimo žemių pietinių pakraščiu nutiestas Telšių–Kretingos geležinkelis, įrengta .

Po II pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai, o Aukštkalvių miške buvo Širvydo kuopos partizanų būstinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1769 m.	, , Kretingos valsčius
1771 m. – XVIII a. pab.	, ,
1861–1915 m.	, Kretingos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m.	Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Klibių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1959 m.	Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
1959–1988 m.	Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
41	54	63	63	80	64	34	41	12	26
Demografinės raidos histograma

Koplytėlė medyje su Rūpintojėlio skulptūra

Kultūros paveldas

• Senovės žemdirbystės laukų vieta (I tūkstantmetis – XVI a.);
• Senosios kaimo kapinės, vadinamos Markapiais (XVII – XIX a.);
• Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra (koplytėlės autorius Vincas Želvys, 1914 m., skulptūros – Anicetas Puškorius, 1941 m.);
• Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos skulptūra (koplytėlė 1936 m.; skulptūra XIX a. pab.);
• Koplytėlė medyje su Rūpintojėlio skulptūra (XX a. pab.);
• Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu (autorius Vincas Želvys, 1954 m.).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. – B. A1741
3. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 107v–108
4. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 107. – L. 23
5. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem polożonego. – Wilno, 1846. – S. 184
6. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 93. – L. 48–48v
7. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. -F. 16, b. 5. – P. 81
8. Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 177. – L. 63–64
9. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
18. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė
19. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su skulptūra
20. Kultūros vertybių registras: Stogastulpis

Aplinkinės gyvenvietės
	Tūbausiai – 3 km	Sungailai	Ruginiai – 3 km
	Traidžiai – 2 km Kurmaičiai – 4,5 km		Šatilgalis – 8 km
	Klibiai – 2,5 km KRETINGA – 8 km	Daktarai – 3 km	Rubuliai – 5 km