Vokietijos komunistų partija

Vokietijos komunistų partija Kommunistische Partei Deutschlands
Įkūrėjas	Roza Liuksemburg, Karlas Lybknechtas
Įkurta	1918 m. gruodžio 30 d.
Panaikinta	1956 m. rugpjūčio 17 d.
Pirmtakė
Laikraštis
Narių skaičius	360 000 (1932 m.)
Politinė ideologija	Komunizmas, Marksizmas-leninizmas
Tarptautinė narystė	Kominternas (1919–1943)
Partijos spalvos	Raudona      Geltona
Partijos vėliava

Vokietijos komunistų partija (vok. Kommunistische Partei Deutschlands, KPD) – viena pagrindinių Veimaro respublikos politinių partijų 1918–1933 m., pogrindinis pasipriešinimo judėjimas nacistinėje Vokietijoje ir nedidelė partija Vakarų Vokietijoje pokario laikotarpiu, kol 1956 m. federalinis konstitucinis teismas ją uždraudė.

Po Pirmojo pasaulinio karo prieš karą nusistačiusių socialistų įkurta partija prisijungė prie 1919 m. sausio mėn. , kuriuo siekta įkurti sovietinę respubliką Vokietijoje. Po sukilimo pralaimėjimo ir KPD lyderių Rozos Liuksemburg, Karlo Lybknechto nužudymo partija laikinai pasuko nuosaikesniu, parlamentiniu keliu. Tačiau nuo 1925 m. vadovaujant partija tapo visiškai stalinistinė ir lojali Sovietų Sąjungos vadovybei, o nuo 1928 m. ją iš esmės kontroliavo ir finansavo Kominternas. Vadovaudama Tėlmanui, partija daugiausia išpuolių nukreipė prieš Vokietijos socialdemokratų partiją, kurią laikė pagrindine savo priešininke ir vadino „socialfašistais“. KPD „fašistais“ laikė ir visas kitas Veimaro Respublikos partijas.

Veimaro Respublikoje KPD buvo uždrausta kitą dieną po to, kai 1933 m. Vokietijos rinkimuose triumfavo nacių partija. Nacistinėje Vokietijoje ji išlaikė pogrindinę organizaciją, o KPD ir su ja susijusios grupės vadovavo vidiniam pasipriešinimui nacių režimui, daugiausia dėmesio skirdamos antinacistinės literatūros platinimui. 1933–1939 m. KPD patyrė didelių nuostolių: 30 000 komunistų buvo sušaudyti, 150 000 išsiųsta į nacių koncentracijos stovyklas.

Pokario metais partija atgimė susiskaldžiusioje Vakarų ir Rytų Vokietijoje ir 1949 m. laimėjo vietų pirmuosiuose Bundestago (Vakarų Vokietijos parlamento) rinkimuose, tačiau jos parama sumažėjo, kai buvusioje sovietų okupacinėje zonoje rytuose buvo įkurta Vokietijos Demokratinė Respublika. 1956 m. Konstitucinis Teismas uždraudė KPD kaip ekstremistinę partiją Vakarų Vokietijoje. 1969 m. kai kurie buvę jos nariai įkūrė dar mažesnę marginalinę partiją – (DKP), kuri tebėra legali, o vėliau taip pat susikūrė daugybė smulkių atskilusių grupių, teigiančių, kad yra KPD įpėdinė.

Rinkimų rezultatai

Federaliniai rinkimai

KPD federalinių rinkimų rezultatai (1920–1953)

Rinkimai	Balsai			Vietos		Pastabos
	Skaičius	%	+/–	Skaičius	+/–
1920	589 454	2,1		4 / 459		Boikotavo ankstesnius rinkimus
1924 m. gegužės mėn.	3 693 280	12,6	10,5	62 / 472	58	Po susijungimo su kairiuoju sparnu
1924 m. gruodžio mėn.	2 709 086	8,9	3,7	45 / 493	17
1928	3 264 793	10,6	1,7	54 / 491	9
1930	4 590 160	13,1	2,5	77 / 577	23	Po finansų krizės
1932 m. liepos mėn.	5 282 636	14,3	1,2	89 / 608	12
1932 m. lapkričio mėn.	5 980 239	16,9	2,6	100 / 584	11
1933 m. kovo mėn.	4 848 058	12,3	4,6	81 / 647	19	Hitleriui einant Vokietijos kanclerio pareigas
1949	1 361 706	5,7	6,6	15 / 402	66	Pirmieji Vakarų Vokietijos federaliniai rinkimai
1953	607 860	2,2	3,5	0 / 402	15

Išnašos

1. Catherine Epstein. The last revolutionaries: German communists and their century. Harvard University Press, 2003. Pp. 39.
2. Landesamt für Verfassungsschutz Brandenburg
3. Fulbrook, Mary (2014). A History of Germany 1918 - 2014: The Divided Nation (4th leid.). ISBN .
4. Hoppe, Bert (2011). In Stalins Gefolgschaft: Moskau und die KPD 1928–1933. Oldenbourg Verlag. ISBN .
5. McDonough, Frank (6 September 2001). Opposition and Resistance in Nazi Germany (PDF). ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-03-04.