Vizma Belševica

Vizma Belševica
Gimė	1931 m. gegužės 30 d. Ryga
Mirė	2005 m. rugpjūčio 6 d. (74 metai) Ryga
Tėvas	Janis Belševicas
Motina	Ieva Cyrulė
Vaikai	Klavas Elsbergas, Janis Elsbergas
Veikla	rašytoja, vertėja
Alma mater	1961 m. Maksimo Gorkio Literatūros institutas

Vizma Belševica (1931 m. gegužės 30 d. Ryga – 2005 m. rugpjūčio 6 d. Ryga) – latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų.

Biografija

Gimė per pasaulinę ekonominę krizę nusigyvenusių darbininko Janio Belševico ir Ievos Cyrulės šeimoje. Tėvas turėjo problemų su alkoholiu. Vasaras praleisdavo vaizdingoje Kuržemėje pas gimines. Pirmąją poemą išspausdino 1947 m., dar besimokydama gimnazijoje. 1955 m. pasirodė pirmoji eilėraščių knyga. 1961 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą.

1968 m., kai saugumas perskaitė jos knygą „Jūra dega“ apie tai, kaip Vokiečių ordinas užkariavo Latviją, buvo uždrausta spausdinti jos knygas. Todėl ji užsiėmė vertimais teatrui. Gyvenimo saulėlydyje sunkiai sirgo.

Sūnūs poetai ir .

Kūryba

Poezijos rinkiniuose „Visą žiemą šiemet pavasaris“ (Visu ziemu šogad pavasaris), „Žemės šiluma“ (Zemes siltums), „Metų žiedai“ (Gadu gredzeni), „Tarp vijoklių“ (Madarās), „Skaudus laikas“ (Dzeltu laiks) vyrauja dramatiškos intonacijos, individualūs išgyvenimai siejami su universalia būties problematika, gausu istorinių motyvų, tragiško tėvynės likimo apmąstymų.

Išleido psichologinių novelių rinkinius „Kikurago apsakymai“ (Ķikuraga stāsti), „Nelaimė namuose“ (Nelaime mājās). Parašė pasakų vaikams rinkinį „Po mėlynu dangaus dubeniu“ (Zem zilas debesu blodas). Viena populiariausių jos knygų – autobiografinis romanas „Bilė“ (Bille).

Įvertinimas

1990 m. apdovanota Spidolos prizu, išrinkta Latvijos mokslų akademijos nare. Gavo Švedijos literatūrines premijas: Einaro Forseto fondo (1992 m.) ir Tomo Tranströmerio (1998 m.) premiją. 2000 m. buvo nominuota Nobelio literatūros premijai. Jos kūrybą į švedų kalbą išvertė .

Bibliografija

• Visu ziemu šogad pavasaris, 1955.
• Zemes siltums, 1959.
• Ķikuraga stāsti (proza), 1965.
• Jūra deg, 1966.
• Gadu gredzeni, 1969.
• Madarās, 1976.
• Nelaime mājās (proza), 1979.
• Kamolā tinēja, 1981.
• Dzeltu laiks, 1987.
• Ievziedu aukstums, 1988.
• Baltās paslēpes, 1991.
• Bille. Triloģija (autobiografinis romanas):
  • Bille (1992 m. JAV, 1995 m. Latvijoje)
  • Bille un karš (Bille dzīvo tālāk), 1996.
  • Billes skaistā jaunība, 1999.
• Par saknēm būt, 1996.
• Lauzta sirds uz goda dēļa, 1997.
• Raksti, 1-4. sējums, 1999–2002.

Šaltiniai

1. Silvestras Gaižiūnas. Vizma Belševica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003