Visatos evoliucija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Visatos evoliucija: prieš Didįjį Sprogimą Visata buvo ypatingosios būsenos ir be galo didelio tankio. Po pirmųjų sekundžių, praėjusių po Didžiojo sprogimo pradžios, susiformavo visi dabar gerai žinomi jėgų laukai: gravitacinis, elektromagnetinis, stiprusis ir silpnasis, taip pat ir elementariosios medžiagos dalelės ir elektromagnetinio spinduliavimo kvantai – fotonai.

Pusę milijonų metų Visata buvo labai tanki ir karšta. Kai tankis dėl plėtimosi sumažėjo, temperatūra nukrito iki 3000 K. Tuomet susiformavo vandenilio ir helio atomų branduoliai. Nuo to laiko išliko vadinamasis reliktinis spinduliavimas 1 mm ilgio radijo bangų ruože. Šis spinduliavimas ir galaktikų raudonasis poslinkis parodo Visatos plėtimosi pradžią.

250 mln. metų po sprogimo dujų temperatūra nukrito iki 200 K. Dujos pradėjo telktis į 10¹¹–10¹³M_S masės gniužulus, sudarytus tik iš vandenilio ir helio atomų. Iš gniužulų susidarė pirmosios galaktikos. Kiek vėliau progalaktikos suskilo į dar mažesnius gniužulus, iš kurių susidarė pirmosios žvaigždės ir jų spiečiai.

Progalaktiniai dujų gniužulai buvo maždaug sferinės formos. Iš jų susidarė elipsinės galaktikos bei spiralinių galaktikų sferoidai. Šių progalaktikų, kurios pradėjo tvarkingai suktis apie savo ašį, dujinė medžiaga susiplojo ir sudarė sukimosi plokštumas – spiralinių galaktikų diskus. Progalaktikos, kurios labai lėtai sukosi apie savo ašį, liko elipsinėmis.