Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana
2008 m.
Gimė	1961 m. rugpjūčio 19 d. (62 metai) Kapsukas
Tėvas	Algimantas Urmanavičius
Motina	Aldona Urmanavičienė
Sutuoktinis (-ė)	Alfredo Nigro
Veikla	operos solistė
Alma mater	Lietuvos muzikos akademija (1986)

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana (g. 1961 m. rugpjūčio 19 d. Kapsuke) – operos solistė, Lietuvos operos primadona.

Biografija

Išsilavinimas

Gimė tremtinių šeimoje, vaikystę praleido Jūrėje.

Nuo 1968 m. mokėsi Kapsuko J. Jablonskio vidurinėje mokykloje, nuo 1973 m. Kapsuko 2-ojoje vidurinėje mokykle. Dainavo „Dainų dainelėje“. 1969–1977 m. mokėsi Kapsuko vaikų muzikos mokyklos, 1977–1981 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos fortepijono klasėse.

1981–1986 m. studijavo LSSR konservatorijos profesorės Vlados Mikštaitės fortepijono klasėje, 1986–1991 m. pratęsė mokslus solinio dainavimo klasėje (vadovė Giedrė Kaukaitė). 1991–1993 m. studijavo Miuncheno aukštosios muzikos mokyklos Astrid Varnay meistriškumo klasėje, tuo pačiu metu lankė operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos. 2005 m. liepos mėn. susituokė su italų tenoru .

Kūryba

Nuo 1993 m. pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. 1993–1994 m. laimėjo keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. 1996 m. debiutavo Vienos valstybinėje operoje. 2001 m. pavasarį debiutavo koncertų salėje „Carnegie Hall“ (Niujorkas) ir „Metropolitan Opera“ teatre.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka . Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Pripažinta viena ryškiausių dabarties dainininkių, pelniusių pasaulinę šlovę atlikdama ir soprano, ir mecosoprano repertuarą. Pradžioje išgarsėjusi kaip mecosopranas, ji sukūrė Azučenos, Santucos, Fides, Leonoros, Amneris, Frikos, Juditos, Lauros, Adriano, Didonės ir daugelį kitų vaidmenų, ypač pasižymėjo Kundry (Wagnerio „Parsifalis“) ir Eboli (Verdi „Don Karlas“) interpretacijomis. Nuo 2001 m. solistė pradėjo dainuoti soprano partijas, daugiau kaip per dešimtmetį ji parengė ir įkūnijo tokius personažus kaip Aida, Amelija, Elizabeta, Toska, Ariadnė, Ledi Makbet, Odabela, Brunhilda, Džokonda, Medėja, Leonora, Norma, Ifigenija, Izolda ir daugelį kitų.

Repertuaras labai platus, dainavo diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams, vokalinės galimybės labai didelės. „Nuo Verdi ir Vagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose – Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur. Pasak dirigento Riccardo Muti, V. Urmana – „labai aukšto lygio dainininkė, šiuo metu, ko gero, gražiausias mecosopranas pasaulyje. Tokie balsai kaip jos – išimtis. Jos diapazonas išties labai platus, ypač – viršutiniojo registro. Kai kalbame apie jos dainavimą, kalbame jau ne apie meco ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, dainuojant tiek aukštais, tiek žemais registrais, ir apie nepaprastą dainininkės talentą“.

Solistė dainavo visuose žymiausiuose pasaulio operos teatruose – Niujorke, Madride, Čikagoje, Barselonoje, Milane, Pekine, Vienoje, Miunchene, Hamburge, Paryžiuje, Berlyne, Londone, San Franciske, Florencijoje, Neapolyje, Los Andžele ir kt. Vien tik Milano teatre „La Scala“ V. Urmana dainavo keturiuose sezono atidarymo pastatymuose operose „Armidė“ (1996), „Trubadūras“ (2000), „Ifigenija Aulidėje“ (2002) ir „Aida“ (2006). Solistė dalyvavo Bairoito, Edinburgo, Zalcburgo, Provanso Ekso, PROMS, Ravelo, Pesaro, Ravenos, Sankt Peterburgo, Oranzo ir kituose festivaliuose. Jai dirigavo žymiausi batutos meistrai – C. Abbado, D. Barenboimas, B. de Billy, P. Boulezas, S. Bychkovas, R. Chailly, J. Conlonas, V. Gergijevas, J. Levine’as, J. Lópezas Cobosas, F. Luisi, L. Maazelis, N. Marrineris, Z. Mehta, R. Muti, A. Pappano, K. Petrenko, G. Prêtre’as, S. Rattle’as, D. Runniclesas, E. P. Salonenas, G. Sinopoli, F. Welser-Möstas, Ch. Thielemannas ir kt.

Koncertuoja garsiausiose Europos, JAV ir Japonijos salėse atlikdama J. S. Bacho, G. Mahlerio, A. Schönbergo, A. Bergo, J. Brahmso, L. van Beethoveno, G. Rossini, H. Berliozo, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrinius. Lieder vakarai būna išskirtiniai įvykiai, sulaukiantys nepaprasto kritikų ir publikos dėmesio.

Didelę dalį repertuaro sopranui ir mecosopranui įrašė CD ir DVD, ji vaidino Kundry T. Palmerio filme „The Search for the Holy Grail“.

2002 m. Londone solistei buvo suteiktas prestižinis Karališkosios filharmonijos draugijos apdovanojimas, 2009 m. Vienoje – Austrijos „Kammersängerin“ (garbingiausias dainininko titulas šioje šalyje). Ji apdovanota Gedimino (III laipsnis) ir Italijos Žvaigždės (Komandoro laipsnis, Italija) ordinais. 2016 m. kovo 7 d. UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Lietuvos operos solistei Violetai Urmanai suteikė UNESCO menininkės taikai vardą.

Įvertinimas

• 2001 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas
• 2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
• 2001 m. Karališkosios filharmonijos draugijos prizas (Anglija)
• 2001 m. Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premija (Italija)
• 2007 m. Marijampolės garbės pilietė
• 2007 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas
• 2009 m. LR užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“
• 2010 m. „Kammersängerin“ apdovanojimas (Austrija)
• 2011 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarė
• 2011 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Šaltiniai

1. https://www.delfi.lt/veidai/zmones/su-sutuoktiniu-anigro-lietuvoje-viesinti-vurmanaviciute-urmana-mano-lietuvisku-saknu-jokiais-pesticidais-neisnaikinsi.d?id=59459031
2. Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 487 p.
3. Riccardo Muti // Muzikos barai, 2000, Nr. 7-8
4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293022
5. http://www.marijampole.lt/go.php/Garbės%20piliečiai855 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
6. Violetai Urmanai suteiktas Garbės daktaro vardas, 2012-03-15

Nuorodos

• Asmeninis Violetos Urmanos tinklalpis
• V. Urmanavičiūtė-Urmana: širdis plaka lietuvišku ritmu, 2010-04-03