Vingrių šaltiniai

Vingrių šaltiniai – vieni labiausiai žinomų Vilniaus miesto šaltinių, kurių vanduo XVI a. buvo naudojamas pirmam centralizuotam Vilniaus vandentiekiui. XIX a. – XX a. šaltinių vandenį naudojo greta stovėjusi pirtis. Šis šaltinis gyvas ir dabar, tačiau jis kanalizuotas ir paslėptas nuo žmonių akių betoniniuose rezervuaruose. Jo vanduo naudojamas miesto gatvėms laistyti ir gaisrininkų reikmėms.

Apie Vingrių šaltinius rašė Adomas Honoris Kirkoras. Jų vanduo tekėjęs keturiais vamzdžiais, buvusiais po žeme, o viena iš siurblinių buvusi Šv. Jono bažnyčios papėdėje. Dėl to miestiečiai šiais vamzdžiais tekėjusį vandenį vadinę šv. Jono vandeniu.

1986 m. Vingrių šaltiniai paskelbti hidrologiniu gamtos paminklu, o 2005 m. jų teritorija įtraukta į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.

2020–2021 m. planuojama atidengti šaltinių prieigas, šaltinių vandens tėkmę nukreipiant atvirais betoniniais latakais. Šalia šaltinio bus suformuota viešoji erdvė.

Šaltiniai

1. „Pirties pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.
2. Vingrių šaltiniai, VilniusGo. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
3. https://conresta.lt/portfolio/viesosios-erdves-tvarkymas-pietineje-tikslineje-teritorijoje-prie-vingriu-gatves/